1923 m.
Gruzdžiuose buvo 1354 gyventojai ir 256 sodybos.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 36.
∗∗∗
Kairiuose buvo 13 sodybų ir 88 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 25–26.
∗∗∗
Kuršėnuose buvo 318 sodybų ir 2882 gyventojai. Kuršėnų dvare buvo 153 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 454.
∗∗∗
Kurtuvėnuose buvo 22 sodybos ir 259 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 476.
∗∗∗
Meškuičiuose buvo 326 gyventojai ir 52 sodybos.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.
∗∗∗
Šakynoje buvo 53 gyvenamieji namai ir 340 gyventojų.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 44.
∗∗∗
Šiupylių bažnytkaimyje buvo 43 kiemai ir 223 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 42.
1928-1938 m.
Raudėnai buvo valsčiaus centras.
LTE. – V.,1982. – T.9, p. 337.
1928–1938 m.
Gruzdžių dvare veikė Aukštesnioji gyvulininkystės mokykla.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 36.
1928 m.
Meškuičių miestelio aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas (skulptoriaus Rumbino projektas).
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.