1908 m.
Kurtuvėnuose gimė Pranas RAZMINAS, mokytojas. Paskelbė straipsnių spaudoje („Ateityje“,„Pavasaryje“).  Išleido apysaką „Girių ereliai“ (1947).
Lietuvių enciklopedija.–Boston, 1969. – T. 36, p. 465.
1913 m.
Dubysos upėje buvo atlikti vandens matavimai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1992. – T. 4, p. 479.
1913 m.
Šakynoje,  Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskr. gimė Antanas MAŽEIKA. Priklausė Šaulių sąjungai, tarnavo policijoje.1945 m.ištremtas į Sibirą, tolesnis jo
likimas nežinomas.
Tremtinys. – 1992, Nr. 6.
Apie 1918 m.
Kuršėnuose kunigas Vaclovas Dambrauskas su parapijiečiais pastatė (atstatė) mūrinę bažnyčią, kurią 1933 m. iškilmingai konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 454.
1918 m. pradžioje
Gruzdžiuose sukurtas pažangaus jaunimo sambūris, ruošęs slaptus susirinkimus, platinęs lietuviškus laikraščius. 1918 m. pavasarį, grįžus iš Rusijos studentui medikui Liudui Jonkui-Jankevičiui, būrelis persiorganizavo į Gruzdžių dainos ir muzikos draugiją „Kanklės“. Draugija ruošė vakarus su vaidinimais, koncertus.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 34.
∗∗∗
Įsteigta Šakynos seniūnija – administracinis teritorinis vienetas 1918–1945 m. turėjęs ribotas savivaldos teises Gruzdžių valsčiuje, panaikinta 1945 m. Nuo 1995 m. –  Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje šiaurėje. Centras – Šakyna.
Šakynos kraštas: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2013, p. 28–54.
1918–1919 m.
Šiupyliuose vykusiose rezistencinėse kovose prieš bermontininkus ir bolševikus aktyviai dalyvavo mokytojas Juozas  MURKA.
Jonas MURKA (1889 10 21 Juodžiūnuose, Kupiškio r. – 1945 11 13 Šiauliuose), pedagogas, vadovėlių autorius. 1909 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, iki 1915 m. mokytojavo Auksučiuose (Šiaulių r.), kur jo iniciatyva buvo pastatyta nauja medinė pradinė mokykla. J. Murka buvo ne tik aktyvus pedagogas, bet ir mokslininkas, neapsiribojęs vaikų ir suaugusiųjų švietimu. Jis ne tik Auksučių, bet ir gretimų kaimų beraščiams organizavo lietuvių kalbos kursus, kuriuose mokė skaityti, rašyti bei suprasti poezijos ir prozos kūrinėlius. J. Murka plėtė ir kultūrinę veiklą: įkūrė klojimo teatrą, subūrė chorą, įsteigė jaunųjų ūkininkų būrelį. Čia pradėjo ir visą gyvenimą rašė „Metodikos etiudus“ – vieną brandžiausių savo teorinių studijų, skirtą tėvams, pradedantiems mokytojams, kurioje aiškiai pabrėžta mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo reikšmė. J. Murka buvo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas, jis buvo didelis Tėvynės patriotas. 1919 m. vasarą Kuršėnuose pasirodžius bermontininkams, kartu su mokytoju Šileika organizavo slaptą mokinių kovos būrį. J. Murka dirbo įvairiuose mokytojų kursuose Šiauliuose, Palangoje, Kėdainiuose ir kitose Lietuvos miestuose, išleido 58 devyniolikos pavadinimų knygų laidas, pažymėtini vadovėliai „Diktantai pradžios mokyklai“, „Vaikų darbymečiui“ (1916–1935 m.). Už pedagoginę veiklą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 42.
Jagminienė, Jūratė. Jonas Murka – primirštas, bet nepamirštas Lietuvos švietėjas [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 14 d.]. Internetinė prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-07-jonas-murka-primirstas-bet-nepamirstas-lietuvos-svietejas/123991
∗∗∗
Sušauktas Šiaulių apskrities valsčių ir miesto atstovų suvažiavimas, išrinkęs apskrities tarybą.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 8.
∗∗∗pabaigoje
Sušauktas pirmasis Gruzdžių valsčiaus kaimų įgaliotinių  susirinkimas, demokratišku būdu išrinkęs pirmąją  Gruzdžių valsčiaus valdybą (komitetą).
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 34.
1923 m.
Varputėnų dvare viešėjo anglų rašytojas Hermis OULDAS. Ši viešnagė aprašyta jo romane „Gyvenimo šokis“, kuris turėjo didelį pasisekimą ir buvo išverstas į keletą kalbų.
Bulzgis S. Šiaulių rajonas. –Vilnius,1988, p. 46.
∗∗∗
Gruzdžių dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005, T. 7, p. 219.
∗∗∗
Bubiuose buvo 259 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 478.
∗∗∗
Ginkūnų dvare buvo 162 gyventojai.
TLE. –Vilnius,1985. – T.1, p. 620.