1792 m.
Šakynai pakartotinai patvirtintos Magdeburgo teisės.
MLTE. — Vilnius, 1971. — T. 3, p. 359.
1792 m.
Motiejus Jelenskis Varputėnuose pastatė medinę Šv. Antano bažnyčią.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1992. — T.4, p. 470.
1802 m.
Šakynoje (Šiaulių r.) pastatyta akmeninė kapinių koplyčia, didžiausia visoje Šiaurės Lietuvoje.
Liaudies kultūra. — 1995, Nr. 4, p. 32 — 39: iliustr.
1832 m.
Po 1831 m. sukilimo caro valdžia nusavino Bazilionų vienuolyno turtus, vienuolius iškėlė į Vilnių, bažnyčią su vienuolynu atidavė stačiatikiams.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1992. — T.4, p. 480.
1847 m.
Gergždelių dvare, netoli Kuršėnų (Šiaulių r.) aptiktas iš akmenų sukrautas rūselis, kuriame buvo rasti sulenkti žmogaus griaučiai. Toks laidojimas priskiriamas prie ankstyvesnės bronzos gadynės laidojimų. Kasinėjimus vykdė prancūzų archeologas Fridrichas Diubua de Monpere (Fridrich Dubois de Montpereux).
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1992. — T.4, p. 456.
1867 m.
Meškuičiuose gyveno 141 gyventojas.
L T E. — V., 1981. — T. 7, p. 425.
1867 m.

Šakynos apyl. (Šiaulių r.) gimė Vincentas RIMAVIČIUS, kunigas, visuomenės veikėjas, Filosofijos mokslų kandidatas (kunigo, skulptoriaus Antano Rimavičiaus brolis). Šelpė „Tėvynės sargą“ ir padėjo jo knygnešiams.
Lietuvių enciklopedija.  — JAV, 1961.  — T. 25, p. 293.

1872 m.
Knygnešė Karolina Laurinavičiūtė, Šiaulių apskrityje platinusi lietuvišką spaudą ištremta į Olaneco guberniją.
Vilnis.  — 1968, saus. 27.
1897 m.
Gruzdžiuose buvo 1160 gyventojų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. — T.3, p. 32.
1897 m.
Kuršėnuose buvo 3189 gyventojai.
T L E. — Vilnius, 1986. — T. 2, p. 449.