Paskelbta  Lie 24, 2020

KAIRIŲ BIBLIOTEKOJE POPIETĖ „ŽOLELIŲ IŠMINTIS“

Nėr žolynų negydančių, tik atitikt reikia…

/Eugenija Šimkūnaitė/

2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti habilituotos biologijos mokslų daktarės, farmacininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės (1920–1996) metais.  Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų, kai gimė habilituota biologijos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė. Kaip pabrėžiama priimtame dokumente, E. Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė daug vaistažolinių augalų, gebėjo lyginti lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį. Tokiu būdu siekiama skatinti Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais.
Kairių bibliotekoje 2020 m. liepos 9 d. vyko popietė „Žolelių išmintis“, skirta Eugenijos Šimkūnaitės metams. Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Ramutė Preimontienė trumpai apžvelgė Eugenijos Šimkūnaitės gyvenimo ir veiklos kelią.
Eugenija Šimkūnaitė gimė Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste. Jos tėvas Pranas Šimkūnas  buvo vaistininkas, kilęs iš Indubakių kaimo Tauragnų valsčiuje, motina Olga Lebedeva-Šimkūnienė – iš Novorosijsko, medicinos sesuo. 1922 m.  šeima grįžo į Lietuvą. Tauragnuose tėvas įkūrė vaistinę. E. Šimkūnaitė pasirinko tėvo profesiją. Eugenija Šimkūnaitė nuo mažens mylėjo gyvulius, paukščius, jai patiko klausytis senų žmonių pasakojimų apie senovę, apie stebuklingą gydomųjų žolynų galią. Svarbiausios jos mokslinio darbo sritys – vaistingieji augalai, jų išteklių racionalus naudojimas, sveikas gyvenimo būdas, liaudies medicina ir kraštotyra. Tyrinėjo vaistinių augalų augimo vietas, rinko tautosaką, žodžius, iš archeobotaninių liekanų nustatydavo augalų rūšį ir amžių. Organizavo mokinių vaistažolių rinkimo konkursus, Jaunojo vaistažolininko dieną įvairiuose Lietuvos regionuose. Paskelbė mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių įvairiuose žurnaluose, laikraščiuose, dažnai skaitė pranešimus konferencijose, paskaitas visuomenei.
Popietės dalyviai atsinešė įvairių žolelių: mėtų, melisų, raudonėlių, krapų, liepų žiedų, raudonųjų dobilų, sukatžolės, čiobrelių, rugiagėlių, medetkų, graikiško riešutmedžio lapų. Popietės metu degustavome žolelių arbatas, susipažinome su jų gydomosiomis savybėmis. Aktyvi Kairių bibliotekos skaitytoja ir renginių dalyvė Nijolė Špečkauskienė supažindino su graikinių riešutmedžių gydomosiomis savybėmis. Nuo seniausių laikų iki šių dienų daugelio šalių liaudies medicina gydymui naudoja visas graikinio riešutmedžio dalis. Graikinių riešutmedžių lapai pasižymi antiseptiniu, tonizuojamuoju, stiprinamuoju, sutraukiamuoju, vidurių laisvinamuoju ir kirmėles varančiu poveikiu. Šių medžių lapų preparatai stabdo kraujavimą, valo kraują, didina kraujo krešėjimą. Nijolė supažindino ir su linų bei šilkmedžio gydomosiomis savybėmis. Linų sėmenyse gausu vitaminų  ir mineralinių medžiagų, padedančių organizmui stiprinti imunitetą, apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio, stiprina širdies darbą, kontroliuoja kraujospūdį, mažina kai kurių rūšių onkologinių bei Alzheimerio ligų atsiradimą. Lietuvoje dar mažai žinoma, kad šilkmedžio lapai taip pat labai vertingi. Lapuose gausu naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, silicio, sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių. Džiovintų lapų arbata išskirtinio skonio neturi, bet ją ypač patartina gerti tiems, kurie serga lengva diabeto forma.
Aleksandra Janušienė, buvusi Kairių ambulatorijos medikė, atsinešė visą puokštę vaistažolių. Iš jos pasakojimo daug sužinojome apie  petražoles. Tai augalas, apie kurį galima pasakyt – ir maistas, ir vaistas. Jos turi daug vitaminų ir naudojamos pačių įvairiausių ligų ir negalavimų gydymui. Petražolių ekstraktas naudojamas kosmetologijoje, jo maišoma į kremus, kaukes ir losjonus. Lapeliai naudojami kaip prieskonis. Aleksandra teigia, kad moteriškus negalavimus padės įveikti moterų žolelės – rasakila ir kraujažolė, trikertė žvanginė, medatka.
Ona Vietienė supažindino su topinambais.  Lapai tinka vartoti sergantiems cukralige, taip pat siekiantiems pastiprinti organizmą, padėti kraujotakai, aterosklerozei šalinti, medžiagų apykaitai skatinti. Laima Vyšniauskienė pristatė visų pamėgtas mėtas. Mėtos ir skausmą malšina, ir kraujagysles plečia, ir smegenų veiklą aktyvina. Jos skonį galima dantų pastose jausti, ji puikiai pagelbsti virtuvėje gardinant patiekalus ir gėrimus. Genia Dambrauskienė supažindino su čiobreliu. Šis augalas – vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Čiobrelio nuovirai veiksmingi gydant tiek ūmų, tiek lėtinį bronchitą, astmą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, negalavimus peršalus.
Janina Vaičikauskienė papasakojo apie žemuoges. Jų  lapeliais gydomos uždegiminės ligos ir ilgai negyjančios žaizdos. Ona Glazauskienė pristatė Eugenijos Šimkūnaitės arbatų rinkinį
Renginio dalyvės diskutavo apie vaistinių augalų naudą ir saikingą jų vartojimą.
Pasak Eugenijos  Šimkūnaitės, – „Sveikatą turime visam gyvenimui tik vieną, tad stenkimės, kad sąmoningai ar nesąmoningai neatsistotume ligos pusėje. Gydytis – ne kortomis lošti, rizikuoti nevalia“.

Ramutė Preimontienė,
Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

 

 

 

Kategorijos Naujienos
Pasidalinti įrašu
  • 475
PAŽINTINĖ PARODA „GYDANTYS AUGALAI“  ŠIUPYLIŲ BIBLIOTEKOJE
„POPIETĖ SU JADVYGA BALVOČIŪTE“ ŽARĖNŲ BIBLIOTEKOJE, SKIRTA EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS METAMS

Nėra komentarų