Gruodžio 6 dieną 13 valandą Kuršėnuose įvyko Antano Budzinsko knygos „Vienatvė – draugė mano… “ sutiktuvės. Renginys skirtas paminėti jau 9-tą kartą besitęsiančiai akcijai Knygų kalėdos. Jau devintą kartą akcija „Knygų Kalėdos“, kurią inicijavo ir toliau globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, po visą Lietuvą skleidžia žinią – dovanokime knygas bibliotekoms ir Vaikų dienos centrams, o vieni kitiems džiaugsmą ir šilumą.

Renginį kanklių garsais pradėjo Kuršėnų meno mokyklos mokinys Nojus Vasiliauskas. Jis atliko: Algimanto Bružo  „Ežeras“ ir  Jono Švedo „Petras armonika groja“ kūrinius (mokytoja Rima Ananjevienė).

Antanas Budzinskas (1940–2006) – Šakynos krašto šviesuolis, kraštotyrininkas, bibliotekininkas, literatas, jo darbų kraitėje: trys romanai, daug apsakymų, apysakų, pjesių, humoreskų, epigramų, eilėraščių, straipsnių, parengta daug vertingų, brandžių kraštotyros darbų, vertimų iš rusų kalbos… Visas rankraščių palikimas po autoriaus mirties perduotas Šiaulių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai.

Popietėje dalyvavo vienas iš knygos sudarytojų, Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojas Almantas Šlivinskas, kuris pasakojo, kad A. Budzinsko nepažinojęs, bet, susipažinęs su jo kūryba, pasikalbėjęs su kolegomis, jau neabejojo knygos būtinybe. Vaizdingą Antano Budzinsko kūrybą A. Šlivinskas gretino su lietuvių literatūros klasiku Juozu Baltušiu.

Savo prisiminimais, įžvalgomis dalijosi Kuršėnų garbės pilietis, poetas, prozininkas, publicistą Vytautas Kirkutis. Jis ir paragino Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojus sudaryti knygą apie Antaną Budzinską. Vytautas Kirkutis rašytoją apibūdina, kaip uždarą vienišą asmenybę su didžiu talentu ir užsispyrimu rašyti. Jis teigė, kad parengta knyga – daugiasluoksnė, visapusiškai atskleidusi amžinybėn iškeliavusį kūrėją.

Taip pat trumpai knygą apžvelgė Trečiojo amžiaus universiteto vadovė, buvusi kultūros darbuotoja, pažinojusi Antaną Budzinską – Albina Budreckienė. Ji rašytoją prisimena, kaip įvairių stilių literatą, kuris rašė humoreskas, epigramas, eiles, pasakojimus…

Į popietė atvykusi ponia Domicelė iš Raudėnų, pasakojo kad su Antanu Budzinsku prieš 50 metų dirbo Girkautuose. Dviejų galų name ji ten dirbo felčere, o Antanas kitoje pusėje bibliotekoje. Prisimena, kaip niekuo nesiskundžiantį žmogų, dirbusį šaltose ir mažose patalpose. Domicelė kalbėjo: „Kaip būdavo renginys, Antanas eidavo ir kviesdavo žmonės, tikindavo, kaip bus įdomu ir  vertinga. Jis ir mano vyrui labai patikdavo, nes užsukdavo pas mus į namus skaitydavo humoreskas“.

Šakynos bibliotekininkė Zina Keturakytė skaitė Antano Budzinko eiles, pasakojo, kaip rankraščiai pirmiausiai atsidūrė jos rankose. Prisimena rašytoją nuo vaikystės, kaip įdomų žmogų, visame kaime vadinamą ne vardu ar pavarde, o rašytoju.

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Baltojoje salėje, renginio metu veikė Antano Budzinsko rankraščių ir spaudinių paroda „Užrašytas gyvenimas“, kurią parengė Šakynos ir Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos struktūrinių teritorinių padalinių darbuotojos.

„Eina žmonės ir praeina. Kaip tie metai – ėjo praėjo, gal ne visus ir pastebėti spėjai. Nors kur nepastebėsi: žmonės – pro  šalį, o metai – per tave, per tave…( Kirkutis,2009, p. 102)

Joneta Filinskė,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko struktūrinio teritorinio padalinio vedėja

Nuotraukos Dovilės Navickaitės