A. Budzinskas savo gimtojoje sodyboje Šakynoje 2002-05-09. Jono Tamulio nuotr.

  MINTYS APIE KŪRYBĄ

„Mano gyvenimas tampriai su literatūra susietas… Nemiga… Rašymas, o po to kruopštus taisymas… Braukymas be pasigailėjimo… Ieškojimas optimalaus varianto… Kartais ir nusivylimas…“

„Rangytais keliais aš ėjau,
O mintys vis protą kuteno:
„Nejaugi nerasiu, nejau
Kely pasvajotosios mano“…

Ėjau apdulkėtais takais,
Ieškojom, gal būt, vienas antro,
O tu neieškojai – sakais,
Nors širdys subėgo į bendrą.

Ir einam su žingsnių gama
Per žemę, romantikos sklidžią.
Poezija, tu mylima,
Gražiausia pasauly esi čia.“
(„Poezija – jos vardas“, 1960-05-17)

„Kūrėjas neturi kartoti svetimų minčių. Svarbiausia – rask save, būk originalus. O tokiu būti nėra lengva.“

„Buvau septintoje klasėje. Kilo iš savo krantų upės, grįžę paukščiai nepavargo – čiulbėjo nuogose šakose. Ant skiedryno tėtis žabus čeksėjo. O aš nusigavau į Kruopius – Viekšniuose pirmasis jaunųjų literatų sąskrydis. Mūsų entuziastų susirinko solidus būrelis. Kai apsidairiau, aš buvau pats jauniausias…“

„Ir su gyvenimu turi spėti. Daug skaitau. Labai ir labai man padeda bibliotekinis darbas…“

„Ir toliau rašysiu. Jaučiu, kad manyje tūno mintys, kurias turiu išsakyti žmonėms. Ir išsakysiu…“

RANKRAŠČIŲ FRAGMENTAI

KNYGOS