Tekstų persekiojimas / Giedra Radvilavičiūtė. – 2018. – 233, [1] p. UDK: 821.172-4.

Tik grožinis pasaulis man atrodo rožinis…

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ (g. 1960 m.)
Nacionalinė kultūros ir meno premija „už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę“ (2015 m.)
Europos Sąjungos literatūros premija už knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. (2010 m.)
„Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ – trečioji rašytojos knyga. Ankstesnės:„Suplanuotos akimirkos. Esė rinktinė“ (2004 m.) ir „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos. Esė rinkinys“ (2010 m.).

„Giedrą Radvilavičiūtę dėl maudymosi kitų autorių tekstuose – knygose, žurnaluose, filmuose, paveiksluose – bent iš dalies galima laikyti, tariant nūnai madingu ir dar nenudėvėtu terminu, postprodukcine rašytoja […] G. R. literatūriniai judesiai, […] įvairių žargonų supynimas, harmoningais sąskambiais ir disonansais grįstų frazių gamyba, smagūs taiklūs posakiai, – šie judesiai ne tik suteikia teksto skaitymo malonumą, bet ir turi galios sukelti ekstaze…“
Alfonsas Andriuškevičius, „Šiaurės Atėnai“.

„Radvilavičienės tekstai bando atskleisti tiesą, kuri savaime nėra akivaizdi, vienareikšmė, faktais išsemiama. Ji atveriama neslepiamu poetiniu mąstymu: „patikrinkite, koks vėjo skonis…“
Nora Bossong, iš įžangos G. R. esė rinkinio vokiškajam leidiniui.

„[G. R. eseistika] konceptualiai elegantiška kaip fizikos lygtis, su pasakojimais pasakojimuose, išryškinanti teksto bei tikrovės sąveiką ir vaizduojanti gyvus charakterius, įsipynusius į sluoksniuotą naratyvą.
Vincent Czyz, „World Books Revievv: Best Europcan h’iction 2010“.