Spalvingi dekupažo dirbiniai

2019-01-23 KOLEKCIJOS MŪSŲ RAJONE: „Spalvingi dekupažo dirbiniai“

Šį kartą norime pristatyti išradingą dekupažo parodą, kuri buvo eksponuojama Šiupylių bibliotekoje. Šią parodą kūrė edukatorė, kolekcionierė Rita Gaidamavičiūtė ir Šiupylių bibliotekos moterų klubas „Jam nežinant..“. Spalvų, formų ir raštų gausu, todėl tikrai bus į ką paganyti akis. Kviečiame žiūrėti, vertinti, o galbūt ir pasidalinti patarimais apie šią meno formą.

Kolekcija „Šokis“

2019-05-23 KOLEKCIJOS ŠIAULIŲ RAJONE: Loretos Jokubaitienės statulėlių kolekcija „Šokis“

Loreta Jokubaitienė,  kolekcininkė iš Gruzdžių miestelio:
„Nepamenu, kada pradėjau šokėjų statulėles kolekcionuoti, gal tai prasidėjo nuo padovanotos statulėlės. Kai jų susikaupė daugiau, pagavo sportinis azartas ir pamažu tai tapo hobiu, taip pat ir būtinybe vis įsigyti kitokią, nebūtinai brangią, vos už kelis eurus, svarbu, kad būtų kažkuo įdomi“.

Kolekcija „Pelėda išminties simbolis“

2019-05-30 KOLEKCIJOS ŠIAULIŲ RAJONE : Virginijos Steponavičienės kolekcija „Pelėda – išminties simbolis“

Kolekcijos savininkė kužiškė Virginija Steponavičienė, buvusi pradinių klasių mokytoja, pasakoja, kad Pelėda Gudrutė buvo simbolis, kuris pamokoje motyvuodavo vaikus mokytis, nes reikėjo stengtis, kad gautų Pelėdžiuką. Kolekcijoje, kuri sukaupta per penkerius metus, apie 100 eksponatų. Pelėdos atkeliavusios iš  ne tik iš  Lietuvos, bet ir iš svečių šalių.

Knygų skirtukai

2019-08-23 KOLEKCIJOS ŠIAULIŲ RAJONE: Bibliotekininkė – kolekcionuojanti knygų skirtukus

Naudoti skirtukus skaitant visada reiškė aukštą kultūrą. Jau Senovės Egipto raštininkai naudojo skirtuko prototipą – priklijuodavo papiruso gabalėlį ir pažymėdavo reikalingą vietą ant 40-ies ir daugiau metrų ilgio ritinių. Pirmieji dabartiniai knygų skirtukai pasirodė Anglijoje apie 1850 metus.
Meškuičių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Vilma Briedienė turi įdomų, išskirtinį pomėgį: ji kolekcionuoja knygų skirtukus. Pirmas skirtukas namuose atsirado 2013 metų pabaigoje, nuo tada, kai ji pradėjo dirbti bibliotekoje. Pamažu skirtukų daugėjo. Šiuo metu kolekcijoje jau yra skirtukų iš įvairiausių pasaulio šalių: Anglijos, Prancūzijos, Tailando, Maltos, Latvijos, Lenkijos, Danijos, Egipto.

Lėlės pasakų herojai

2019-10-01  „PASAKŲ HEROJAI“, Janinos Šulskienės sukurtų lėlių paroda Varputėnų bibliotekoje

Janina Šulskienė, pristatomos parodos darbų autorė, pedagogė gyvena Šiauliuose.
Baigė Šiaulių universitetą. Dirba Šiaulių miesto lopšelyje-darželyje „Sigutė“.Dalyvauja Šiaulių mieste ir respublikoje organizuojamose parodose.Lėles pristato, kaip ugdymo priemonę lavinančią vaikų komunikavimo, pažinimo, meninę, socialinę, sveikatos saugojimo kompetencijas. Jos sukurtos lėlės „gyvena“ autorės darbo vietoje. Vaikai, padedami auklėtojų vaidina įvairiausius personažus, kuria jau girdėtas ir naujas pasakas, kartais jos tampa miego draugais. Vaikams patinka gražios ir patogios lėlės. Lėlių pagalba vaikai gali susilieti su savo herojumi, perteikti kiekvieno veikėjo emocijas.

Fotografijų albumo „Kuršėnų plytinės statyba“ pėdsakais

2019-12-03 Fotografijų albumo „KURŠĖNŲ PLYTINĖS STATYBA“ pėdsakais (1937 m.)

„Ten, kur kryžiuojas platūs keliai,
Kur beržynėliai žvelgia žaliai,
Prie geltonkasės mūsų Ventos
Džiaugsis kiekvienas, kas pabuvos.Šiferis, plytos, cukrus iš čia
Teka srove gilia ir sparčia.
Gražūs Daugėliai ir Pavenčiai
Skamba Tėvynėj mūsų plačiai“.
(Stasys Anglickis. „Daina apie Kuršėnus“)
Šios garbaus kraštiečio poeto eilės apie Daugėlius atspindi koks svarbus buvo Daugėlių statybinių medžiagų  gamybinis susivienijimas Lietuvos ir  Kuršėnų miesto žmonėms.
Parodą parengė Vida Ragauskienė, Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė.

Pažižmės sankryžoje stovi akmuo

2019-12-16 Kuršėnų apylinkių išnykusių ir benykstančių kaimų istorijos

Asta Urbelienė, Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė:
„Domiuosi savo krašto istorija, renku medžiagą apie nykstančius kaimus, čia gyvenusius žmonės ir jų istorijas. To krašto  relikvijos: eilėraščiai, nuotraukos, prisiminimai, apdovanojimai, išlikę senoviniai daiktai, dokumentai. Kaimo naikinimas prasidėjo 1976 m. Prasidėjus melioravimo darbams, dauguma kaimo gyventojų buvo iškeldinti į naujų kaimų gyvenviečių centrus, kiti, palikę savo gimtąsias vietas, įsikūrė Kuršėnuose. Nei vienam nepakilo ranka pjauti sodybos medžių ir vaismedžių. Kai kuriuos nupjovė gretimų kaimų žmonės, o daugumą melioratoriai pjovė, vertė į duobes ir degino. Jie ir pastatų pamatus užvertė. Liko tik kaimų pavadinimai: Pažižmė, Raganiai, Pakepšteniai.“
Dėkoju visiems, kurie teikė informaciją, pasidalino išgyventais prisiminimais, jausmais  ir nuotraukomis.