„Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri
juos peni ir nešioja, namus,
kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“

/Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinė komisija „Nurodymai“, 1774 m./

2018 m. gegužės 23 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, įvyko Kraštotyros draugijos respublikinė konferencija „KRAŠTOTYROS JUDĖJIMO ŠIMTO METŲ ISTORIJA: REIKŠMĖ IR ATEITIES PERSPEKTYVOS“ .
Konferencijoje dalyvavo gausus būrys kraštotyrinio judėjimo Šiaulių rajone entuziastų:  jaunieji kraštotyrininkai, jų vadovai bei žymūs suaugusieji kraštotyrininkai, savo darbais garsinantys Šiaulių kraštą.
Išsamų pranešimą „Kraštotyros judėjimo 1918–1940 m. ir 1961–2018 m. reikšmė ir indėlis į valstybės istoriją“ skaitė Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė.
Pranešėja pažymėjo, kad viena pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje kraštotyros judėjimą pradėjo Šiaulių kraštotyros draugija, vadovaujama teisininko, kraštotyros entuziasto Pelikso Bugailiškio.  Šiauliuose 1923 m. įsteigtas „Aušros“ muziejus, 1934–1943 m. buvo leidžiamas periodinis mokslinis leidinys „Gimtasai kraštas“. Aktyviai kraštotyrinė veikla vystėsi ir kituose šalies vietovėse: Panevėžyje, Telšiuose, Alytuje.
Sovietmečiu Kraštotyros sąjūdžiui teko ypatingas vaidmuo. Net ir prižiūrint valdžios struktūroms, buvo siekiama stiprinti tautos dvasią, gaivinti istorinę atmintį, skatinti lietuvybę.
Atgimimo metais kraštotyros darbuose atsirado daugybė anksčiau draustų temų, – tai prieškario visuomeninių organizacijų istorija, bažnytinių bendruomenių veikla, pokario rezistencinis judėjimas, partizaninis karas, disidentinė veikla, pokyčiai visuomenėje atstačius nepriklausomybę. Atgaivinta leidybinė veikla, daugybė  kraštotyros entuziastų įsijungė į šią prasmingą veiklą. Net 143 Lietuvos kraštotyros draugijos nariams suteiktas garbės kraštotyrininko vardas.
Apie dabarties ir ateities kraštotyros judėjimą kalbėjo Draugijos pirmininkas prof. Libertas Klimka.
Į konferencijoje vykusias diskusijas aktyviai įsijungė Šiaulių rajono kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Laimutė Marytė Varkalienė, Šiaulių miesto kraštotyros draugijos pirmininkė Virginija Šiukščienė, Anykščių, Jurbarko, Lazdijų, Utenos, Šakių ir kitų rajonų kraštotyrininkai.
Trumpai apžvelgdama Šiaulių rajono kraštotyros veiklą, Laimutė Varkalienė pasidžiaugė, kad per 28-erius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metus rajone surengtos 9 respublikinės kompleksinės kraštotyros ekspedicijos, išleistos 5 monografijos apie atskiras Šiaulių rajono vietoves, jau septyniolikti metai rajone skiriama Metų kraštotyrininko premija dviems Šiau­lių ra­jo­no kraš­to­ty­rinin­kams – suaugusiam ir jau­na­jam kraš­to­ty­ri­nin­kui už ak­ty­vų, kū­ry­bin­gą dar­bą kraš­to­ty­ros sri­ty­je. Rajone aštuoniems kraštotyrininkams suteiktas Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininko vardas.
Miesto kraštotyrininkų pasiekimais pasidžiaugė Šiaulių miesto kraštotyros draugijos pirmininkė Virginija Šiukščienė. Konferencijoje kalbėjo kraštotyrininkas, ilgametis Vilniaus universiteto kraštotyrininkų sambūrio „Ramuva“ vadovas, ekspedicijų po Lietuvą organizatorius, aktyvus lietuvių etninės kultūros puoselėtojas Venantas Mačiekus, Lietuvos istorikė, archeologė Birutė Salatkienė.
Konferencijos pabaigoje, apdovanoti labiausiai savo kraštui nusipelnę kraštotyrininkai. Lietuvos kraštotyros draugijos padėkomis „Už Tėvynės meilės puoselėjimą, taurų darbą tyrinėjant tautos kultūros paveldą, ugdant istorinę atmintį ir tautinę savimonę“ apdovanoti ir žymūs Šiaulių rajono kraštotyrininkai: Leonardas Skėrys, Stasys Šalkauskas, Lionė Gulbinaitė, Sigita Lukienė, Algimantas Puodžiūnas, Vytautas Kirkutis, Laimutė Varkalienė.
Pasak Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos,  „visuomeninė kraštotyrinė veikla praeityje padėjo pažadinti tautą valstybingumui, suformuoti pilietinę visuomenę nepriklausomoje valstybėje, išlaikyti tautiškumą totalitarinėje sistemoje, subrandinti atgimimo dvasią. Neabejotinai reikalinga ji ir šiandien… Kraštotyra yra reikšminga keleriopai – tai ir talka mokslui, ir kultūros paveldo visuomeninė globa. Žinoma, taip pat tautiškumo bei pilietiškumo mokykla jaunimui“.
Konferencijoje apdovanoti  „Nacionalinės ekspedicijos“, kurią organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, dalyviai. Pasidžiaugta pirmaisiais jaunimo žingsniais į tėvynės pažinimą. 10 vertingų kraštotyros darbų konferencijai pristatė jaunieji Šiaulių rajono kraštotyrininkai.  Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus Algirdo Sakevičiaus padėkomis apdovanoti  Šiaulių rajono jaunieji kraštotyrininkai ir jų darbų vadovai: Kužių gimnazijos moksleiviai (vadovės Violeta Laurutienė ir Teresė Hokienė ) už darbus „Kužių seniūnijos bendruomenės“,  „Tautinis kostiumas – mūsų protėvių grožio sampratos atspindys“, Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos moksleiviai už aktualios tematikos kraštotyros darbus (vadovė Alina Šivickaitė), Meškuičių gimnazijos moksleivės (vadovė Rosita Serpauskienė), Šiaulių rajono Vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ narės už darbą „Vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ metraštis“  (vadovės Leontina Valskienė ir Rita Nesavaitė).
Labai gerai įvertintas ir pirmą vietą pelnė Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro mokytojos Jūratės Formanskės darbas „Bazilionų krašto kriaučiai“. Padėka už aktyvų jaunųjų kraštotyrininkų ugdymą apdovanota  Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė  Elena Leparskienė.
Moksleiviams buvo parengta speciali edukacinė programa: jie aplankė Signatarų namus, Valdovų rūmus, susipažino su Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija.

Rita Nesavaitė,
Elena Leparskienė,
Laimutė Varkalienė

Nuotraukos  Jūratės Formanskės