Didžiausias rūpesnis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą ir tėvynę. Tautą išlaikyti vien kalbomis negalima. Todėl visuomet turėtų būti klausiama: kaip auginsime tautą. Vien žiūrėdami į jos išlikimą, pamiršime to išlikimo sąlygą – o tai augimas ir auginimas. Tautos augimui reikia visa aukoti. Bet vėl ir vėl turi būti apmąstoma, ar iš tikro tauta auginama. Labai lengvai darbas virsta tautos naikinimu.
(Vydūnas)

 
2018 m. gegužės 24 d. Ringuvėnų bibliotekos skaitytojai dalyvavo diskusijoje „Didžiausias rūpestis – tautą išlaikyti“, skirtoje Vydūno metams. Renginį pradėjo bibliotekininkė Janina Butnorienė, apžvelgdama filosofo, rašytojo, publicisto ir kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmo Storostos) biografiją. Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau kaip 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų. Dar būdamas vaikas, jis mąstė „apie ypatingus savo uždavinius“, apie jam skirtą „nepaprastą pašaukimą“. Anksti rado savyje Dievą ir tautą, kurios dvasiniam augimui skyrė savo gyvenimą. Filosofo mintys skriejo aukštai ir buvo labai šviesios. Jis matė žmoniją ir matė tautas. Ir matė vieną tautą, kuri buvo Vydūno tauta ir, kuri buvo jo rūpestis. Jo gyvenimo rūpestis buvo, kad tauta būtų kilni ir dorovinga. Meilė savo tautai, jos papročiams buvo jo varomoji jėga – rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas, leido žurnalus. Klausydamiesi Vydūno „Lietuvių giesmės“, skaitydami jo žodžius, diskusijos dalyviai įsitikino, kad Vydūnas buvo didis žmogus, kuriam rūpėjo lietuvių tautos autentiškumas ir tradicijos.

Janina Butnorienė,
Ringuvėnų bibliotekos bibliotekininkė