Čia Lietuva. Čia lietūs lyja. Laukas
Rugiai išplaukia. Plaukioja drugiai.
Tu, Lietuva, man kaip geriausias draugas
Pakilus  – Eikim! – tyliai pasakei…

(Eduardas Mieželaitis)

Renginių ciklas, skirtas Vasario 16-ajai, prasidėjo 2019 m. vasario 14 dieną Raudėnų mokykloje renginiu „Meilė žmogui ir tėvynei“. O vasario 15 d. surengėme Lietuvos gimtadienio paminėjimą miestelio bendruomenei – į seniūnijos salę rinkosi vyresnių klasių mokiniai ir raudėniškiai paklausyti lektoriaus, Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. p. direktorės pavaduotojo Almanto Šlivinsko paskaitos „Lietuvos nepriklausomybė – kaip ji anksčiau ir dabar atspindima mūsų ikonografijoje“. Renginys prasidėjo poezijos kompozicija „Dėkoju, Lietuva“, kurią skaitė Raudėnų bibliotekininkė Danutė Slavinskienė ir Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo meno vadovė Roma Kybartienė. Jos parengė ir vaizdinę parodą „Su gimtadieniu, Lietuva!“, kurioje buvo galima pavartyti ne tik leidinius, bet ir pasigrožėti labai gerai išsilaikiusiais 1927 ir 1930 m. laidos keliais Lietuvos litų banknotais.
Sveikinimo žodį apie šios šventės aktualumą jaunimui tarė Raudėnų seniūnas Antanas Venckus ir Raudėnų mokyklos daugiafunkcio centro direktorė Zita Bezarienė.
Lektorius A. Šlivinskas papasakojo apie Lietuvos nepriklausomybės akto reikšmę mūsų tautai, valstybei, kaip iki tol okupacijose skendėjusi Lietuva galėjo ne tik išnykti iš pasaulio žemėlapio, bet ir žmonės nutautėti. Savo skaidrėmis jis pakomentavo Nepriklausomybės švenčių minėjimą tarpukario ikonografijoje: politiniuose atvirukuose, fotografijose, spaudos iliustracijose ir netgi faleristikoje – medaliuose, ir visa tai palygino su dabartimi. Paskaitoje daug dėmesio skirta atvirukams, jų raidai: nuo 1869 m., kai buvo įteisintas pirmasis atvirlaiškis, iki 1940 m, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. A. Šlivinskas pabrėžė, kad tarpukario Lietuvoje buvo labai populiarūs atvirukai su įvairiais valstybės heraldikos simboliais: herbais, vėliavomis ir pan., ir apgailestavo, kad dabartiniu laikotarpiu ne tik mažėja jų atvaizdavimas, bet ir pati spaudos bei ikonografijos paveldo rūšis – atvirukai. Jis iškėlė klausimą – ar galime teigti, kad jei valstybės heraldikos simbolių sutinkame mažiau, kad dėl to Lietuvą dabar mylime mažiau? Ar mes tebeturime tiek patriotiškumo ir pilietiškumo, kuo garsėjo mūsų seneliai?
Renginių ciklas baigėsi vakare, Raudėnų kultūros centre, šventiniu koncertu.

Danutė Slavinskienė,
Raudėnų bibliotekos bibliotekininkė