Įpusėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, šiais metais minima virtualiai, suteikia progą atidžiau pažvelgti, kaip šios kultūros įstaigos prisideda ugdant pažangią visuomenę ir mažinant skaitmeninę bei socialinę atskirtį. Jau daugiau nei 10 metų mokydamos gyventojus naudotis internetu ir skaitmeninėmis technologijomis, bibliotekos parengė juos išgyventi nelengvomis karantino sąlygomis: apsipirkti internetu, naudotis el. paslaugomis, virtualiai bendrauti ir kt. Svarų bibliotekų indėlį atskleidžia ir pastaruoju metu plačiai nuskambėjusios iniciatyvos – karantino metu jos savanoriškai ėmėsi 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius skydus medikams (jau pagaminta per 7 250 vienetų), taip pat pasiūlė savivaldybėms laikinai perduoti naujai įsigytus kompiuterius moksleivių nuotolinio mokymosi reikmėms.

Akivaizdų Lietuvos bibliotekų socialinį poveikį atskleidžia ir neseniai atlikti tyrimai. Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2019 m. atliko reprezentatyvų Lietuvos viešųjų bibliotekų tyrimą, kuris atskleidė šių institucijų kuriamą pridėtinę vertę. Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą. Didžioji dalis (85 proc.) lankytojų į bibliotekas užsuka bent kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus.

Lietuvos bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai – bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10 balų. Vienodai gerai vertinamos tiek miesto, tiek kaimo bibliotekos. Geriausiai vertinama bendra aptarnavimo kokybė ir bibliotekininkų konsultacijos, taip pat palankiai atsiliepiama apie čia organizuojamus renginius ir mokymus. Naudojimasis biblioteka didžiausią įtaką turi bendram lankytojų gebėjimų ir asmenybės ugdymui, šiek tiek mažiau padeda prireikus spręsti praktines problemas ir kritiškai vertinti visuomenės pokyčius.

15 proc. apklaustų lankytojų naudotis internetu gali tik bibliotekoje, tačiau likusieji 85 proc., net ir turėdami galimybę naudotis kitur, vis tiek naudojasi juo ir bibliotekoje dėl papildomų paslaugų, tokių kaip galimybė pasinaudoti spausdintuvu, kopijavimo ar skenavimo aparatu (aktualu 54 proc. lankytojų), bibliotekos specialistų teikiamų konsultacijų ir pagalbos (tai aktualu 1 iš 2 vyresnio amžiaus lankytojų ir ypač kaimo vietovėse) ir pan. Apskritai gerokai išaugo bibliotekininko svarba ir pasikeitė jo vaidmuo – bibliotekininkas tapo konsultantu ir vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekose. Labai svarbu, kad karantino metu bibliotekų vartotojai nesijaučia socialiai atskirti ir įgytas žinias gali pritaikyti praktiškai, o kilus klausimams visada turi galimybę kreiptis į bibliotekininkus.

Galimybės naudotis internetu tik bibliotekoje iš esmės susijusios su vartotojų amžiumi ir gyvenamąja vieta: kuo jaunesnis vartotojas, tuo jo vietų jungtis prie interneto pasirinkimas yra įvairesnis. Nemokamas internetas ypač aktualus kas antram gausios šeimos nariui, mažas pajamas gaunančiam asmeniui ir kaimo vietovės gyventojui. Todėl bibliotekos su nekantrumu laukia karantino pabaigos, kad galėtų vėl priimti savo lankytojus ir patenkinti socialiai jautriausių grupių poreikius nemokamai naudotis internetu.

Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veikloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. Tai reiškia, kad bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti. Daugiausia lankytojų bibliotekų internetu naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais. Nemažai daliai jis reikalingas dėl mokslo, švietimo reikalų arba norint pasinaudoti el. valdžios paslaugomis.

Reprezentatyvus tyrimas vyko 2019 m. gegužės 28 d.–spalio 3 d., buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai. Šiuo metu Lietuvoje yra 1240 viešųjų bibliotekų, iš kurių beveik 1000 įsikūrusios kaimo vietovėse. Vidutiniškai viena biblioteka tenka 2254 gyventojams ir per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų. Daugiau apie tyrimą galite sužinoti čia.