Nuo senų laikų pasakos buvo vienas iš būdų suartėti vieni su kitais, skiepyti vertybes, mokyti santarvės, suvokti aplinką, gamtos reiškinius, lavinti vaizduotę. Apie pasakų svarbą vaikams vis garsiau kalbama šiame greitų vaizdinių pasaulyje. Klausantis ir net sekant pasaką sužadinama vaizduotė – kuriami herojai, aplinkos vaizdiniai kartais net galima pasitelkti pojūčius pavyzdžiui užuosti miško kvapą ar pašiurpti nuo šalčio. Ypač vaikus pasakų vaizdiniai moko suvokti pasaulį ir patį save.
Apie pasakas ir jų naudą 2019 m. birželio 14 d. kalbėjomės ir diskutavome su bibliotekos klubo „Smalsučiai“ dalyviais. Susitikimo „Renkuosi pasaką“ pradžioje atėjusieji prisiminė, kad būdami mažesni kiekvienas mėgavosi pasakų pasauliu. Iš pradžių pasakas mažiesiems sekė tėvai, o labiausiai močiutės, kiek paaugę vaikai knygeles jau renkasi ir skaito patys. Bibliotekos darbuotojos paprašyti, vaikai prisiminė perskaitytą ar tėvelių sektą pasaką, o prisiminti sekėsi itin gerai. Mintyse išniro ne viena pasaka apie karalaitę, gaidelį, pelenę, nykštukus, milžinus, gerąsias fėjas ir piktąsias raganas. Žinoma, jaunieji pasakotojai prisiminė ir tai, kad pasakos gali būti kuriamos su išgalvotais veikėjais, siužetu, nuotykiais ir laiminga pabaiga, kaip ir baigiasi visos pasakos. Pokalbio pabaigoje, pakaitomis, pasekę keletą pasakų, perskaitę ir prisiminę pasaką apie senelį ir bobutę, kaip anie per pupelę dangun įlipo, suskubo kurti pasakų veikėjų ant žaismingomis spalvomis padabinto skrebinimo popieriaus.

Karolina Jasiukevičiūtė,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėjos pavaduotoja