Ten, kur kryžiuojas platūs keliai,
Kur beržynėliai žvelgia žaliai,
Prie geltonkasės mūsų Ventos
Džiaugsis kiekvienas, kas pabuvos.

Šiferis, plytos, cukrus iš čia
Teka srove gilia ir sparčia.
Gražūs Daugėliai ir Pavenčiai
Skamba Tėvynėj mūsų plačiai.

(Stasys Anglickis. Daina apie Kuršėnus)

Šios garbaus kraštiečio poeto eilės apie Daugėlius atspindi koks svarbus buvo Daugėlių statybinių medžiagų  gamybinis susivienijimas Lietuvos ir  Kuršėnų miesto žmonėms.

Susivienijimo pradžia – 1939 metais pradėjusi veikti Daugėlių plytinė. Statybinių medžiagų pramonės augimą apsprendė istorinės sąlygos. 1899 metais, J. Laucevičius, žinodamas kokie molio klodai yra Kuršėnų apylinkėse,  pradėjo savo  plytinės veiklą. Čia gamino  plytas ir koklius. Įmonė buvos stambiausia Lietuvoje, joje dirbo 98 žmonės. Po pirmojo pasaulinio karo, išaugus statybinių medžiagų poreikiui, iniciatyvus inžinierius Vladas Sirutavičius akcininkų susirinkime 1938 m. vasario 20 d. įsteigė akcinę bendrovę „Molis“. Bendrovė šalia Kuršėnų įsigijo 15 ha žemės sklypą ir 1938 m. pavasarį pradėjo Daugėlių plytinės statybą. Statybos darbus vykdė vokiečių firma. 1939 m. pavasarį prasidėjo gamyba – buvo gaminamos paprastos plytos, tarpais nedideliais kiekiais skylėtos plytos. Dauguma darbų buvo atliekama rankomis.

1940 m.  Daugėlių plytinė buvo nacionalizuota. Pradėtas statyti šiferio gamybos cechas. Hilterinės okupacijos laikotarpiu nebaigtame šiferio ceche buvo įsteigtas getas, jame apgyvendinta keli šimtai žydų. 1944 m. vasarą pasitraukdami hitlerininkai susprogdino daug pastatų, geto gyventojus sunaikino. 1951 m. Daugėlių plytinė atnaujino gamybą. 1974 m., prijungus keletą kitų panašaus pobūdžio įmonių, buvo įsteigtas Daugėlių  statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas. 1989 m. duomenimis buvo gaminamos plytos, sieninės keraminės medžiagos, skylėtos plytos, šiferis, asbocemento plokštės, drenažo vamzdeliai, mechanizacijos priemonės.

1956 m. Daugėliuose buvo pastatyti, o 1972 m.  atnaujinti kultūros namai. Gyventojai juos vadindavo klubu.  Juose -350 vietų salė, sporto salė, pagalbinės patalpos,  čia įsikūrusi ir profsąjungos biblioteka, savo fonduose turinti 15. 000 leidinių. Kultūros namuose  veikia įvairūs meno saviveiklos kolektyvai: estradinis, vokalinis bei etnografinis ansambliai, kaimo kapela, pučiamųjų orkestras, agitmeninė brigada, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas ir kt. Meno saviveiklos baruose daug nuveikė Šiaulių Pedagoginio instituto dėstytojas  Stasys Žalalis, ilgametis estradinio ansamblio vadovas R. Abdruchmanovas,  mokytoja St. Šėgždienė, B. Vaišvilienė, St. Sidabras ir kiti. Kultūros namuose pasirodo ir profesionalūs kolektyvai bei atlikėjai, čia vyksta ir stambesni Šiaulių rajono renginiai. Sporto varžybos bei masiniai renginiai vyksta vaizdingame pušyne,  stadione .Daugėliečius sena draugystė sieja su Šiaulių dramos teatru. 1975 m. Daugėlių SMGS įsteigė Augustino Griciaus premiją  už geriausią vyro ir moters vaidmenį šiame teatre. Šios premijos laureatai yra aktoriai E. Jasnauskaitė, P.  Piaulokas (ne vieną kartą), F. Laurinaitytė, S. Jokubauskas, E. Pauliukonis ir kiti

Tuo laikotarpiu buvo labai prastos kokybės mediniai kultūros namai Kuršėnuose. Žmonės juos vadindavo daržine.

1990 m. lapkričio 26 dienos Lietuvos respublikos vyriausybės Nutarimu NR. 358 Daugėlių statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas buvo likviduotas. Dar keletą metų veikė įvairūs privatizuoti cechai. Pastatuose buvo steigiamos įvairios privačios įmonės. Šiuo metu daug pastatų virtę liūdnais  ir grėsmingais griuvėsiais, kituose veikia lentpjūvės, automobilių remonto įmonės, sulčių spaudykla, užsienio kapitalo įmonės.

Visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinomas Juozas Skarbalius (1930 – 1991) sėkmingai  vadovavo susivienijimui 1968 – 1991 metais.  2016 m. žmona Danutė Skarbalienė ir dukra Jurgita Sokienė padovanojo Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekai fotografijų kolekciją „Daugėlių statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas fotografijose 1978 – 1988“.

 „Daugėlių statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas“: Kraštotyrinis darbas 1939–1989 / Veteikis. – Daugėliai, 1989.
(Darbą bibliotekai padovanojo Danutė Skarbalienė, ilgamečio  susivienijimo vadovo Juozo  Skarbaliaus žmona ir dukra Jurgita Skarbaliūtė).

Lipskis St. Ten, kur Venta. 1987, Vilnius
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.3705/UrrlVVbFVv

Parodą parengė VIDA RAGAUSKIENĖ,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė

Nuotraukos iš albumo:

I DALIS. KURŠĖNŲ PLYTINĖS STATYBA. 1937 M.

II DALIS. DAUGĖLIŲ STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBINIO SUSIVIENIJIMO IŠLIKĘ PASTATAI.