Atminimų sodai : albumistikos etiudai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos album amicorum katalogas / parengė Rima Cicėnienė, Reda Griškaitė. – Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – 806, [2] p. : iliustr. ; 21 cm. – (Collectanea litterarum Lituaniae, ISSN 2424-4996). – Bibliogr.: p. 763-771. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 779-806. – Tiražas [600] egz.. – ISBN 978-9986-498-69-8 (įr.)

Leidinyje pristatoma 50 LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų albumų ir 31 kitoms atminties institucijoms bei privatiems rinkiniams priklausantis objektas ar jo fragmentas (1583–2006 m.). Juose gausu puikių tekstų, žymių žmonių autografų, herbų, emblemų, alegorinių, buitinių, gamtos piešinių, miestų vaizdų, spalvotų įklijų, karpinių ir siuvinėjimų. Etiudų tekstai skaitytojui padės suprasti atminimo albumo istorinę ir tematinę raidą nuo XVII a. iki XXI a. pradžios. Kataloge pateikta pagrindinė knygotyrinė ir biografinė informacija apie šiuos rašytinius šaltinius, jų savininkus ar įrašų autorius.

2013 m. pavasarį į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo eksponuojama paroda „Noriu būti Tavo knygoje…“: XVII-XXI a. atminimų albumai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių.“ Šis iš pirmo žvilgsnio „nerimtos“ tematikos renginys tada sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Mažučių rankraštinių knygelių trauka buvo magiška. Ne vienas parodos lankytojas turėjo ir savus mokyklinius, draugų albumėlius, bet buvo smalsu pamatyti tuos „tikrus“ – saugomus Lietuvos ateičiai. Tada šios parodos rengėjoms ir kilo mintis ne tik suregistruoti visas šios bibliotekos fonduose išsibarsčiusias draugų knygeles, bet ir išmokyti jas skaityti. Kitaip tariant, padėti suvokti album amicorum vertę, parodyti, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio sentimentalios, „atminimų poezijos“ slypi visai rimti dalykai ir net ištisas kultūros klodas. Kad šios knygelės suteikia galimybę pažvelgti į praeitį tarsi iš vidaus. Kad nebūtinai istorija yra tik tai, kas apčiuopiama, kas įrėminta faktu. Kad pagaliau albumistika – kaip ir jau seniai legitimuotos diaristika ir memuaristika – tokia pat svarbi praeities, ypač kasdienybės istorijos, tyrimų sritis. Kad tai unikalus šaltinis, suteikiantis galimybę studijuoti asmenybę istorijoje, tarytum dvigubas agodokumentas –atskleidžiantis ir tą, kuris rašo, ir tą, kuriam rašoma.

Antrasis, ne mažiau reikšmingas minėtos parodos, o dabar – ir šios knygos, uždavinys buvo pristatyti atminimų albumo evoliuciją – nuo pačių pirmųjų, puošniųjų, išlaikiusių griežtą albuminių įrašų kanoną, vadinamųjų vokiškųjų XVI-XVIII a. album amicorum, „perbėgant“ per Renesansą išgyvenusius XIX a. atminimų albumus, iki pat „suvaikėjusių“ XIX a. pabaigos – XXI a. pradžios knygelių. Todėl šį leidinį sudaro dvi savarankiškos dalys. Pirmosios paskirtis – aptarti atminimų albumo kanoną ir parodyti jo žanrinę ir teminę įvairovę. Šią dalį pavadinome etiudais (pranc. ètude), t. y. tiesiog studijavimu, tuo, kas nepretenduoja į užbaigtumą, griežtą argumentaciją ar užbaigtumą. Svarbiausia šių tekstų paskirtis šviečiamoji. Antroji dalis – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų atminimų knygelių katalogas, kuriuo siekėme atkreipti tyrėjų ir kitų atminties institucijų darbuotojų dėmesį į šiuos unikalius mūsų praeities liudininkus ir paakinti parengti panašius atminimų albumų registrus. O gal būt – ir tai būtų didžiausia siekiamybė – laikui bėgant sukurti Lietuvoje saugomų arba mūsų kultūrai svarbių atminimų albumų duomenų bazę.
RIMA CICĖNIENĖ, REDA GRIŠKAITĖ. Iš knygos pratarmės (p. 11-12 ).

„Dalykai du: plunksna ir kalavijas – didūs,
Knyga ir šarvai lygiai saugo vienas kitą.
Nauda, kai bėdos puola, abiejų vienoda.
Taigi kas valdžią atskiria nuo proto,
Tas laikrodį tuščiai be svarmenio palieka,
Iš žmogaus kūno dvasią tas atimti siekia.“

Vokiečių gydytojo ir poeto PAULO FLEMINGO (1609–1640) eilės.
Vertė Regina Koženiauskienė.
Iš knygos I skyriaus „Senasis XVII-XVIII a. Kanonas“ (p. 92).

„Bičiuli, neužmiršk manęs kelionėj,
Į kraštą kai keliausi nemalonų,
Net jei tenai nuvykęs rojų rastum,
Mintim vis grįžk į mielą mūsų kraštą,
Kur draugija bičiulių laukia visad,
Kur be tavęs taip nuobodi draugystė.
Jei net tave draugų būrys apgulęs,
Manęs Tu neužmiršk, brangus bičiuli.“

FLORIJONAS ŽILINSKIS. Vertė Regina Koženiauskienė.
Iš kn skyriaus „Modernusis XIX a. pirmosios pusės atminimų albumas. Bičiulystė ir meilė“ (p. 231).