Vienas iš Provanso išskirtinumų – levandų plantacijos. Tačiau norint pasigėrėti šiais vaizdais nebūtina keliauti į Provansą, jį galim rasti ir Lietuvoje.
2020 metų liepos viduryje Ginkūnų bibliotekos skaitytojos senjorės vyko į edukacinę-pažintinę išvyką, kurios metu aplankė „Levandų ūkį“ ir Pasvalio įžymias vietas. Levandų ūkis yra įsikūręs Biržų rajone, netoliese Vabalninko miestelio, Mockūnų kaime. Tai išskirtinė Provanso aplinka lietuviškame kaime, dvelkianti levandų aromatu. Pirmiausia užsukome pasižvalgyti po nedidelę jaukią provansiško stiliaus parduotuvėlę, kurioje sudomino iš levandų pagamintos gėrybės ir grožybės. Ant lentynėlių išstatyti buteliukai su rankų darbo natūraliu levandų vandeniu (hidralatu), muilas, žvakės, lūpų balzamas, vonios burbulai, džiovintos puokštės ir maišeliai su augalėliais, skirtos namams kvėpinti ir puošti.
Levandų ūkio gidė Giedrė pakvietė pasivaikščioti ir pasigrožėti levandomis, o jų žydėjimą dalyvės fiksavo savo fotografijose. Po to dalyvėms vedė edukacinį užsiėmimą, kurio metu susipažinome su levandų auginimu, jų rūšimis, panaudojimo būdais bei levandų nauda. Buvo pristatytos ne tik levandos, bet ir kitos vaistinės žolės, pavyzdžiui, darželinė žiomenė, juozažolė, bitkrėslė ir kitos. Išsamesniam pokalbiui gidė mus pakvietė jaukiai įkurtame namelyje degustuoti levandų, rožių, darželinės žiomenės arbatas. Plačiai pristatė levandų naudą, uostėme levandų eterinį aliejų, gaivinome kūną levandų bei rožių hidrolatais. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje įsigijome įvairių produktų, kuriuos gamina šiame Levandų ūkyje.
Kitas mūsų edukacinės išvykos objektas – Pasvalio krašto muziejus. Čia mus pasitikusi muziejininkė Gita Rachmančiukienė pakvietė į pažintinę edukacinę ekskursiją po Pasvalį. Mūsų pažintis prasidėjo nuo Smegduobių parko, vienintelio tokio pasaulyje. Teritorijoje pamatėme keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių, įkurtą amfiteatrą vienoje iš didžiausių parko smegduobių. Pasigrožėję parku užsukome prie Žalsvojo šaltinio – Lietuvoje giliausias, apie 21 m gylio ir 5 m skersmens požeminis urvas, iš kurio nuolat teka šaltas, sieros vandenilio kvapo, turintis žalsvai baltų nuosėdų vanduo. Šis šaltinis yra Lėvens upės krante ir į ją įsiliejęs suformuoja net šalčiausiomis žiemomis neužšąlančias properšas. Aplankėme vienintelį Lietuvoje girnų muziejų, įkurtą pasvaliečio, šviesios atminties kraštotyrininko, Antano Stapulionio sodyboje. Grūdams malti buvo naudojamos akmeninės dvipusės trinamosios girnos buvo vadinamos girnapusėmis. Patys vertingiausi eksponatai – dubenėtieji akmenys. Jų muziejuje yra net 66. Pamatėme ir 7 mitologinius – pėduotuosius akmenis, kurie iš kitų akmenų išsiskiria įdubimų, vadinamų pėda, įvairove. Pažintinę kelionę po Pasvalį baigėme centre esančia Vytauto Didžiojo aikšte: balta kaip gulbė Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, už jos puikus Lėvens upės vaizdas. Ant senojo tilto interaktyvi skulptūra – Antanėlis – keistuolis Lėvens tilto muzikantas, tarpukariu savo smuiko garsais virpinęs praeivių širdis. Visus atėjusius ant tilto pirmiausia pasitinka smuiko melodija. Paspaudus kairiąją muzikanto ranką pasigirsta kraštietės aktorės Olitos Dautartaitės balsu pasakojama liūdna Antanėlio gyvenimo istorija. Stvėrus už dešinės smuikininko rankos, pasvalietis Jonas Nainys kviečia aplankyti istorines Pasvalio vietas. O palietus ant skulptūros kairės kojos įtaisytą sagą, pasvalietiška tarme eiles pradeda deklamuoti iš čia kilęs žinomas poetas Vladas Braziūnas.
Baigus pažintinę kelionę belieka pridurti – levandos – kvapni gamtos paslaptis. Taigi jos mums padovanojo savąjį supratimą, grožį ir žavesį, o Pasvalyje yra tikrai nemažai įdomių ir gražių vietų, tad verta užsukti.

Rimvida Linauskienė,
Ginkūnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė