Žemė lietuviškai Žemė
Ir saulė virš jos lietuviškai Saulė.
Žolė ir gėlė taip gražiai
Lietuviškai auga,
Ir lietus, kai lyja,
Kai beldžia į langą – įleisk.

Žinai tada, kad esi…
Dėlioji žodžius,
Kad savo šaknis pajaustum
Ir suprastum, jog myli
Lietuviško žodžio skambesį…

/E. Bacevičienė/  

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba.
Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Lietuvių kalbą buvo nuolat stengiamasi išsaugoti. Jau mūsų seneliai jautė lietuviško žodžio skonį. Jie mokėjo pasaką pasekti, mįslę įminti, paukščio giesmelę pamėgdžioti, žaidimą pažaisti, greitakalbę – greitai pasakyti, pašmaikštauti, pajuokauti, draugiškai pasišaipyti..
Jau penktą kartą visoje Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos (nuo 2015 m.) – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbai, jos mokymuisi ir sklaidai, lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą puoselėjusioms asmenybėms.
Šioms iniciatyvoms paminėti Kurtuvėnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Aurelija Kniurienė organizavo keletą renginių – vasario 4 – kovo 5 dienomis buvo eksponuojama Šiaulių apskrities tautodailininkės Almos Meškienės darbų paroda „Raganaičių šokis Užgavėnėms“,  vasario 13 d. – renginys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ugdytiniams „Visų gražiausiais žiedas“, kovo 5 d. – edukatorė Alma Meškienė vedė edukacinį užsiėmimą  „Raganaičių šokis“ (I–II klasių mokiniai siuvo lėles). Renginių ciklą užbaigė kovo 10 dieną surengta valandėlė vaikams „Kalba mūs skambioji“. Bibliotekoje veikiančio „Kurtinukų“ teatro mažosios aktorės Austėja Pociūtė, Smiltė Gylytė, Ema Ivanauskaitė ir Andrėja Kibirytė siuvo lėles, mokėsi pasakų tekstus,  parengė ir suvaidino net tris pasakas: ,,Ar jau galiu valgyti“, Emily Horn „Atsiprašau… Ar  jūs ragana?“, ,,Našlaitė ir triakė pamotės duktė“.
Visi šie renginiai surengti tam, kad vaikai pajustų gimtosios kalbos skambesį ir kad nuo mažens suprastų, kokia svarbi, graži, turtinga gimtoji kalba.  Vydūnas yra pasakęs, kad kiekvienas, kuris kalba  gimtąja kalba, yra mažasis menininkas.

Aurelija Kniurienė,
Kurtuvėnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Nuotraukos Linos  Meliuškanės