ŠRSVB » KURŠĖNŲ APYLINKIŲ IŠNYKUSIŲ IR BENYKSTANČIŲ KAIMŲ ISTORIJOS

Paskelbta Gru 16, 2019

KURŠĖNŲ APYLINKIŲ IŠNYKUSIŲ IR BENYKSTANČIŲ KAIMŲ ISTORIJOS

Domiuosi savo krašto istorija, renku medžiagą apie nykstančius kaimus, čia gyvenusius žmonės ir jų istorijas. To krašto relikvijos: eilėraščiai, nuotraukos, prisiminimai, apdovanojimai, išlikę senoviniai daiktai, dokumentai. Kaimo naikinimas prasidėjo 1976 m. Prasidėjus melioravimo darbams, dauguma kaimo gyventojų buvo iškeldinti į naujų kaimų gyvenviečių centrus, kiti, palikę savo gimtąsias vietas, įsikūrė Kuršėnuose. Nei vienam nepakilo ranka pjauti sodybos medžių ir vaismedžių. Kai kuriuos nupjovė gretimų kaimų žmonės, o daugumą melioratoriai pjovė, vertė į duobes ir degino. Jie ir pastatų pamatus užvertė. Liko tik kaimų pavadinimai: Pažižmė, Raganiai, Pakepšteniai.

Dėkoju visiems, kurie teikė informaciją, pasidalino išgyventais prisiminimais, jausmais ir nuotraukomis.

Asta URBELIENĖ,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

PAŽIŽMĖS KAIMAS

Pažižmė – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, 31 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, 9 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, prie kelio Ringuvėnai-Pažižmė kryžkelės su keliu Švendriai–Pakepšteniai, Žyžmos dešiniajame krante, Pažižmės-Tryškių miškuose. 1950–1991 m. kaimas priklausė Kuršėnų tarybiniam ūkiui. Lietuvos apgyventos vietovės 1923 m., gyventojų surašymo duomenys užfiksavo kad, Pažižmės kaime tuomet buvo 18 ūkių (kiemai), 97 gyventojai. Kaimas turėjo sentikių kapines, čia buvo laidojami vietiniai gyventojai.

Pažižmės sankryžoje stovi akmuo už jo slėpdavosi nuo prasto oro laukiantys autobuso gyventojai. Akmuo rusvos spalvos, kiaušinio formos, pastatytas, aukštis –2,30 m, o apimtis – 6,00 m. 1978 m., vykstant melioracijos darbams, šis akmuo buvo atridentas iš lauko vidurio sunkiosios technikos į Pažižmės sankryžą ir pastatytas.

Rusteikų tėviškė Pažižmėje
Pažižmė „Krutkalnis“
Pažižmė. Brolių Termenų sodybos pamatai
Pažižmės sentikių senosios kapinaitės
Pažižmės sentikių senosios kapinaitės

PAŽIŽMĖS KAIMO GYVENTOJAI

Vikentijaus Ruseikos vaikai. Ivanas (Jonas) Ruseika, 1931 m.
Rusteikių dukters, Gražinos Rusteikaitės-Kazlauskienės vestuvės Pažižmės kaime apie 1967 m. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo.
Nuotraukos reversas: Rusteikių dukters, Gražinos Rusteikaitės-Kazlauskienės vestuvės Pažižmės kaime apie 1967 m. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo.
Sėdi ant pievelės (iš kairės į dešine) Radionas ir Agafija Griščenkai prie savo sodybos, Pažižmės kaime. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo.
Pažižmės kaimo gyventojai apie 1960 m. Sėdi ant suolelio ( iš kairės į dešinę): Agafija Griščenko, Marija Navickaitė-Rusteikienė ir Radionas Griščenka, Marijos sūnelis Aleksandras. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo.
Radionas ir Agafija Griščenkai, 1907 m. Užrašas ant nuotr.: Chicago A. J. Vaitkievicz 130 West 18th st.
Radionas ir Agafija Griščenkai savo ūkyje, apie 1970 m.
Radiono Griščenko kapas 1962 m. rugsėjo 7 d. Kuršėnuose, būdamas 86 metų amžiaus, palaidotas Pažižmės sentikių senosiose kapinėse. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo
Sėdi už stalo ( iš kairės į dešine antra) Marija, vyras Jonas Rusteika. Apie 1955 m.
Stovi (iš kairės į dešinę): Marija Rusteikienė, Agafija Griščenkienė prie vyro Radiono kapo.
Kostas, Fiodaras, Fiofanas Ruseikos
Pažižmė „Krutkalnis“. Trečia iš kairės sėdi Ada Termenaitė-Kučinskienė su savo draugais 1950 m.
Nuotraukos reversas: Pažižmė „Krutkalnis“. Trečia iš kairės sėdi Ada Termenaitė-Kučinskienė su savo draugais 1950 m.

PAŽIŽMĖS KAIMO GYVENTOJŲ IŠSAUGOTI DAIKTAI

Knygoje – Pažižmės kaimo gyventojų istorijos, užfiksuotas vietovardis, žmonių pavardės, statiniuose, aprašomuose įvykiuose. Knyga paįvairinta nuotraukomis.
Janinos Karčiauskaitės, dukros Palmyros Repšytės pieštas paveikslas, senelių sodyba Pažižmės kaime
Marijos Navickaitės-Rusteikienės maldaknygė. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo
Marijos Navickaitės-Rusteikienės maldaknygė. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo
Marijos Navickaitės-Rusteikienės nerta patalinės juosta, nunerta apie 1998 m.
Dalios Karčiauskaitės-Urbonienės senelių spinta. Pažižmė, apie 1939 m.
Marijos Navickaitės-Rusteikienės knyga. 1903 m.. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo.
Marijos Navickaitės-Rusteikienės knyga. 1903 m.. Iš A. Rusteikaitės-Urbelienės šeimos archyvo.

PAŽIŽMĖS KAIMO GYVENTOJŲ IŠSAUGOTI DOKUMENTAI

Marijos Navickaitės-Rusteikienės gimimo liudijimas
Marijos Navickaitės-Rusteikienės gimimo liudijimas
Marijos Navickaitės-Rusteikienės apdovanojimas už užaugintus vienuolika vaikų
Marijos Navickaitės-Rusteikienės apdovanojimas už užaugintus vienuolika vaikų

RAGANIŲ KAIMAS

Raganiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, 31 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, į vakarus nuo kelio, prie Žižmos upės tvenkinio. 1950–1991 m. kaimas priklausė Kuršėnų tarybiniam ūkiui. Iš kur kilo, šis, keistas pavadinimas? Žmonės spėlioja, kad kadaise Žiužmos pakrantėje raganos gyvenusios. Vietiniai gyventojai jas išvaikę, už tai juos ir praminę šiuo nedėkingu vardu – raganiais. Iš kaimo likę tik trys sodybos, o iš kapinaičių trys paminkliniai kryžiai ir vienas antkapis. Į senąsias Raganių kaimo kapinaites buvo laidojami kaimo gyventojai.
Raganių tvenkinys įrengtas 1982m, plotis 51 ha, didžiausias gylis 7,5 m.

Raganių kaimas

1958 – 1959 m. nebaigtas statyti Bronislavos ir Antano Terminų namas. Apie 1979 m. namą nugriovė melioracija
Raganių kaimas. Taip dabar atrodo „mūriukas“ į kurį apie 1950 m., pagal paskyrimą atvažiuodavo dirbti ir gyventi jauni specialistai.
Raganių kaimas. Taip dabar atrodo „mūriukas“ į kurį apie 1950 m., pagal paskyrimą atvažiuodavo dirbti ir gyventi jauni specialistai.
Senosios Raganių kaimo kapinaitės. Nuotrauka A. Urbelienės, 2019 m.
Senosios Raganių kaimo kapinaitės. Nuotrauka A. Urbelienės, 2019 m.
Termenų dūminė pirtis iš molio Raganiuose ant užtvankos kranto. Nuotrauka daryta 2019