Ir tapau savosios, lietuviškos visuomenės tarnas; ne, dar daugiau – jos vergas dėl jos metų metais nebematęs, kaip skaisti saulutė šviečia ir džiugina. Kur tik kas liepė eiti, ėjau, neatsiklausdamas, kas jį įgaliojo man liepti: bet tik visuomenės labui. Ėjau dirbau be atodairos, laiku nesumetęs, ar aš tam kvalifikuotas.

/Juozas Tumas-Vaižgantas/

2019 m. rugsėjo 19-ąją dieną Varputėnų bibliotekoje surengta popietė Juozui Tumui-Vaižgantui atminti. Jo asmenybė artima mūsų kraštui – Micaičiams, o kartu galima nuspėti ir Varputėnams, nes didžiosios šventės bažnyčiose niekada nevykdavo be kaimynystėje dirbusių kunigų. Bibliotekininkė Vida Bernotienė kalbėjo, kad J. Tumas-Vaižgantas į gyvenimą išėjo sunkiais mūsų tautai laikais. Lietuva buvo pavergta rusų. Žmonės gyveno skurdžiai. Tamsa ir prietarai slankiojo po šiaudines Lietuvos kaimo pastoges, todėl jo veikla, prikeliant lietuvybę, buvo pavojinga ir sunki. Naudodama skaidres, bibliotekininkė apžvelgė rašytojo  J. Tumo-Vaižganto veiklą Micaičiuose, pristatė spaudinių parodą, skirtą rašytojo jubiliejinei sukakčiai.
Po pažinties su rašytojo, kunigo J. Tumo-Vaižganto kūryba, jo veikla Micaičiuose,  vyko edukacinis užsiėmimas, kurį vedė Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Asta Urbelienė. Rudenėlis dovanojo lapų, o mes prisukome rožių ir papuošėme spaudinių parodą.

Vida Bernotienė,
Varputėnų bibliotekos bibliotekininkė