„Žemaitis nėkumet nasotars diel kalbuos so lietovio, ne so prūso ar latvio. Lietova lai būn Lietova, maišitėje – maišitases, vuo žemaite – žemaites“.

(Pabrieža Jorgis Ambraziejos)

2018 m. spalio 10 d. Kuršėnų Vytauto Vitkausko biblioteka visus besidominčius žemaičių kultūra, tradicijomis, istorija ir kalba sukvietė į literatūrinę popietę, kurioje buvo pristatyta Juozo Pabrėžos knyga-monografija „Žemaičių kalba ir rašyba“. Šį leidinį Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro mažojoje salėje pristatė popietės svečias, knygos autorius kraštietis kalbininkas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras, žemaičių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas Juozas Pabrėža. Svečias kalbėjo, kad išleistos knygos pristatymo turas po Žemaitiją eina į pabaigą ir Kuršėnai viena iš paskutiniųjų vietų, kur susitinkama su skaitytojais. Susitikimo pradžioje mokslų daktaras su gausiai susirinkusiais kuršėniškiais pasidalijo prisiminimais apie studijų laikus, kuomet teko bendrauti su gerbiamu kalbininku Vytautu Vitkausku. Jis džiūgavo, jog esąs vieno iš didžiausių lietuvių kalbos istorijos įamžinimo skatintojų žemėje.
Pabrėžai knyga „Žemaičių kalba ir rašyba“ – svarbiausias gyvenimo mokslinių ir praktinių tyrinėjimų darbas. Prieš pradėdamas rašyti knygą autorius suprato, kad ji bus skirta ne tik mokslininkams, bet platesniam ratui žmonių, kuriems įdomūs šakniniai, etniniai dalykai (istorija, papročiai, tradicijos, kalba). Monografija susideda iš trijų stambių dalių. Įvade paaiškinama žemaičių vardo kilmė, apžvelgiami žemaičių kultūriniai judėjimai, svarbiausi žemaičių tapatybės momentai. Antroje dalyje autorius kelia kertinį klausimą – ar yra žemaičių kalba, ar yra žemaičių tarmė? Nedelsdamas teigia, kad abi sąvokos yra vartotinos ir artimos. Daroma išvada, kad pats svarbiausias žemaičių tradicinės kultūros ženklas yra žemaičių kalba. Ši knyga – tai įrodymas, jog žemaičių kalba iš tikrųjų egzistuoja. Ypač svarbus dalykas kalbos tapatumui įrodyti yra tas, kad žemaičių kalba turi visus tai kalbai privalomus lygmenis ar sudedamąsias dalis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. Dar labai svarbu, kad žemaičiai yra išlaikę senesnių, archajiškų ypatybių, formų, konstrukcijų, ko nebėra nei bendrinėje kalboje, nei kai kuriose kitose tarmėse.
Susitikimo pabaigoje mokslininkas vylėsi, kad ši knyga padės pakelti žemaičių kalbos kultūrą, išsaugoti jos savastį, paryškinti ir priminti tos kalbos stiprumą, gyvybingumą ir unikalumą.
Visi susirinkusieji, tame tarpe ir gimnazistai, džiaugėsi galėję susitikti su puikiai besirokuojančiu žemaičiu. Atėjusieji turėjo galimybę įsigyti knygą su autoriaus autografu.

Karolina Jasiukevičiūtė,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėja

Nuotr. Karolinos Jasiukevičiūtės