Žolinė – tai metas, kai susitinka vasara ir ruduo. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinama su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Nuo senų laikų lietuviai tikėjo gamtos ir augalų galia. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Žolinių puokštėje – visas metų derlius. Į ją buvo dedama, kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos laukų gėlės bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta gūžė kopūsto. Buvo tikima, kad šią dieną būtinai reikia susitikti su draugais, giminėmis kitaip visi metai bus blogi.

Šiai žolinių šventei paminėti rugpjūčio 14 d. 14 val. bibliotekoje vyko popietė „ Tu gėlelė, lemties vainike“. Į popietę rinkosi jaunimas, bendruomenės, neįgaliųjų draugijos nariai. Bibliotekininkė Ona Skirmantienė padarė pranešimą apie Žolinės šventę, o apie vaistažoles, jų gydomąsias savybes, rinkimo laiką papasakojo vaistažoles auginanti Janina Piščikienė. Aldona Michailova kalbėjo, apie burnočio ir margainio auginimą ir jų naudingąsias savybes. Skanavome įvairių žolelių arbatą sudarytą iš: jonažolės, ugniažolės, dienmedžio, šalavijų, šeivamedžio, mėtos, lipikos, kraujažolės, medetkos, debesyno, pelyno, raudonėlio, rozmarino, balzamitos, melisos, juodrūnės, driekės.

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare atstato fizinį ir emocinę pusiausvyrą. Arbatos gėrimas suteikia ne tik žinių, bet ir šilumą ir gerą nuotaiką.

Ona Skirmantienė,
Žadžiūnų bibliotekos bibliotekininkė