Antano Baranausko asmeninė biblioteka : studija / Inga Liepaitė, Antanas Verbickas ; Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka, Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centras. – [Anykščiai] : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – 217, [3] p. : iliustr., faks. ; 25 cm. – Santr. angl.. – Bibliogr.: p. 166-180. – Išlikusių Antano Baranausko ir jo artimųjų bibliotekos leidinių teminis sąrašas: p. 181-202. – Asmenvardžių r-klė: p. 208-215. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9986-580-29-4A (įr.)

Iš Anykščių kilęs poetas, kalbininkas, matematikas, vertėjas, Žemaičių vyskupijos sufraganas ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas (1835–1902) – neabejotinai viena iškiliausių XIX a. Lietuvos kultūros figūrų. Asmeninė jo biblioteka ligi šiol nebuvo specialus humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų tyrimų objektas. Šiuo tyrimu pirmiausia siekta išsiaiškinti ir suregistruoti visas šiandien autoriams žinomas išlikusias kadaise A. Baranausko bibliotekai priklausiusias knygas, išsklaidytas skirtingose Lietuvos atminties institucijose ir privačiose kolekcijose. Remiantis vyskupui priklausiusiomis ir jo paties kitiems asmenims dedikuotomis knygomis, sutelktų nepublikuotų ir publikuotų šaltinių ir literatūros teikiamomis galimybėmis, šioje studijoje atskleidžiamas A. Baranausko ir knygos sąlytis vaikystėje, brandos ir kūrybos amžiuje, gilinamasi į bibliotekos formavimo poreikį, būdus, šaltinius, turinio sanklodą ir vertę, bibliotekos ir knygos kultūrą, aptariamas bibliotekos likimas Lietuvoje ir Seinuose. Be kitko, poeto ir vyskupo bibliotekos tyrimas ir mažai žinomą, tyrėjų ligi šiol neanalizuotą jo biografijos pusę. Tam tikruose gyvenimo kelio tarpsniuose A. Baranauskui knyga tapo daugiau ar mažiau priemone lavintis, kovoti su jaunystės metais dažnai apnikdavusiu namų ir artimųjų ilgesiu, priemone ieškoti kūrybinio įkvėpimo, tarnauti Dievui ir galiausiai užsiimti mokslo tiriamąja bei ugdomąja veikla. Platūs poeto ir vyskupo akiračiai ir kintantys skaitymo poreikiai lėmė ir asmeninės bibliotekos pobūdį. A. Baranausko asmeninė biblioteka – tai poeto, Varnių kunigų seminarijos auklėtinio, kalbininko, matematiko, Kauno žemaičių kunigų seminarijos profesoriaus ir dvasininko kūrinys, pradėtas kryptingai formuoti dar raštininko amato siekiančio jaunuolio ir baigtas jau brandaus amžiaus Seinų vyskupo.

„Kelias dienas apžiūrinėję Vilnių ir jo apylinkes, <…> išvykome į pasigailėtiną ir liūdną  Kauną prie Nemuno upės. Būtų per daug slogu detaliai piešti šį vargą ir nešvarą, kuri viešpatavo mieste be jokios kanalizacijos. Apsigyvenome geriausiame viešbutyje ir paskui nuėjome pasveikinti lietuvių kalbos tyrinėtoją vyskupą Baranauską. Šis vyras buvo išvaizdus, taip pat ir jo namai smarkiai skyrėsi nuo kitų namų. Vyskupas mus priėmė labai draugiškai, šventiškoje savo bibliotekoje pavaišino arbata ir dainavo paties sukurtas ir subalsuotas lietuviškas dainas. Išgirdome ir žinomą „Sudie, Lietuva, man linksma buvo“.

MAILA TALVIO (1871–1951), suomių rašytoja. 1947 metai.
Antaną Baranauską ji lankė 1894 metų gegužės viduryje kartu su vyru kalbininku JOOSEPPIU JULISU MIKKOLA (1866–1946).

Inga Liepaitė ir Antanas Verbickas

Už parengtą studiją „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ knygos autoriai Inga Liepaitė ir Antanas Verbickas  apdovanoti 2017 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija.

INGA LIEPAITĖ, Humanitarinių mokslų daktarė (nuo 2013 m.),
Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro Rankraščių skyriaus vedėja (nuo 2014 m.). Moksliniai interesai: bibliofilijos teorija ir istorija, asmeninės bibliotekos, knygos kultūra, sovietinės Lietuvos kultūros istorija ir kultūros paveldas, knygotyros teorija ir istorija.

ANTANAS VERBICKAS, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose direktorius (nuo 1992 m.). Tyrimų interesai: Anykščių krašto literatūros paveldo istorija, žymiųjų anykštėnų biografinis ir memorialinis paveldas, Anykščių krašto laisvės kovų istorija. Knygų – „Anykščiai istorijoje, literatūroje, atsiminimuose“ (su Vygandu Račkaičiu; 1992) ir „Anykščiai XX amžiuje“ (2000) – sudarytojas.