Tautos žadinimo šaukliai : aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais / Algirdas Matulevičius. – Vilnius : Andrena, 2017 (Vilnius : Spauda). – 143, [1] p. : iliustr., portr. ; 25 cm. – Bibliogr.: p. 134-135. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 136-143. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9986-37-078-9 (įr.)

Knyga „Tautos žadinimo šaukliai“ skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m.) šimtmečiui.
Joje nagrinėjami lietuvių tautinio atgimimo klausimai XIX a. antroje pusėje, kurie atspindi žurnaluose (laikraščiuose) „Aušra“ ir „Varpas“. Nagrinėjamos liberaliosios inteligentijos pastangos žadinant  tautą priešintis Rusijos imperialistinio monarchistinio režimo vykdomam lietuvių kalbos, mokyklų ir apskritai kultūros etnocidui, prievartinei rusifikacijai ir pravoslavinimui, Katalikų bažnyčios persekiojimui, lietuvių ir lenkų supriešinimui.  Autorius daugiausia remiasi tautinės kovos ideologų, šauklių – dr. Jono Basanavičiaus, Martyno Jankaus, Martyno Šerniaus, Vinco Kudirkos, Jurgio Mikšio, Jono Šliūpo, vyskupo Motiejaus Valančiaus, Petro Vileišio, Andriaus Vištelio ir kitų korespondencija, jų programomis, kovos taktika, atsiminimais. Čia stipriai kritikuojama carinės Rusijos kolonijinė  ir nutautinimo politika Didžiojoje Lietuvoje ir Vokietijos imperijos germanizacinė – Mažojoje Lietuvoje, taip pat lenkų ir sulenkėjusių kunigų bei bajorų – polonizacijos politika.
Knygoje gausiai cituojamos aušrininkų ir kitų pasipriešinimo veikėjų programos, jų polemika bei mintys atskleidžia tautinio sąjūdžio dalyvių pažiūras, norus, pasipriešinimo taktiką bei metodus, praktinę veiklą. To jie negalėjo atvirai skelbti „Aušroje“, „Varpe“ bei kitoje spaudoje.

Knygoje gausu originalių citatų, liudijančių apie tos epochos kovotojų už lietuvybę programą, taktiką, veikimo metodus bei būdus, stiprias patriotines nuostatas, gerą politinių įvykių supratimą. Monografijoje ištirta, kaip lietuvių tautos kova buvo apvainikuota Vasario 16-osios Aktu.

Knygos autorius Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas.

Algirdas Matulevičius istorijos šaltinius pradėjo rinkti dar būdamas Vilniaus universiteto studentu. Sovietmečiu išleisti veikalą negalėjo, po 1990 m. toliau intensyviai rengė jau objektyvias, informatyvias lietuviškas enciklopedijas (nuo 1972 m., dirbo 43-ejus metus). Dabar rankraštis papildytas naujesne istoriografija, svarbiomis įžvalgomis.

Iš knygos pristatymo Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje

Knygelės „Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuvą“, kurią parengė Audronė Matijošienė,  įžangoje jo disertacijos mokslinis vadovas akad. prof. habil. dr. Vytautas Merkys rašo: Norėjo rašyti apie lietuvių tautinį sąjūdį, jam buvo patarta į šią klampią problemą nesileisti, — laikai buvo nepalankūs <…>. A. Matulevičiui būdingas bruožas – rašyti istorijos darbus be kompromisų, konjunktūrinio prisitaikymo, kurio reikalauta sovietmečiu. Jis siekė vien artėjimo prie istorinės Tiesos pažinimo <…>. Jo darbai žadina etninę krašto atmintį ir kliudo ją konjunktūriškai deformuoti.Ten pat akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius rašo: Šias ir įvairias kitas temas istorikas daktaras Algirdas Matulevičius pirmasis išsamiai plačiai ištyrė. Tai jo svarus indėlis į Mažosios Lietuvos istoriografiją, svarbu visuomenei ir aktualu šių laikų europinei politikai, demokratiniams procesams. Tai kelrodis, kaip reikia kovoti dėl laisvės ir itin svarbu išsaugoti tautos nepriklausomybę.

Iš knygos pristatymo Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Beje, tėvas Antanas Matulevičius, gyvendamas Vilniuje, klausėsi dr. Jono Basanavičiaus ir kitų kalbų, dalyvavo šelpimo draugijų „Rytas“, „Žiburėlis“ veikloje, aukojo lėšų Vilniaus krašto lietuvybei stiprinti; bendravo su Marija ir Jurgiu Šlapeliais (lietuviško knygyno steigėjais ir savininkais); su krašto veikėjais Malvina ir Matu Valeikomis.

Monografijos autorius dr. Algirdas Matulevičius, dirbdamas Enciklopedijų leidybos redakcijose, kartu su kitais parengė įvairių lietuviškų enciklopedijų, tarp jų  Mažosios Lietuvos enciklopediją (4 t.), JAV lietuviai (2 t.), Visuotinę lietuvių enciklopediją (26 t.), Lietuva (4 t.), Lietuvos istorija (2 t.), Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor (2014), lietuvių kalba – 2015 m.

Autorius parašė per 20 mokslinių studijų, kelis tūkstančius mokslinių straipsnių. Daug rašo į Lietuvos, JAV spaudą. Prisidėjo redaguojant JAV ir Kanados išeivių lietuvininkų M. Brako, M. Gelžinio, V. Pėteraičio monografijas, būdamas redaktoriumi, recenzentu, konsultantu, spaudai parengė apie 15 Lietuvos mokslininkų knygų.

A. Matulevičius sudarė kelis originalius Lietuvos žemėlapius. Dalyvauja mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje. Nuo 1982 m.dalyvauja Mažvydo knygos bičiulių klubo, nuo 1989 m. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Donelaičio, Vydūno draugijų veikloje. 1978—2003 m. vadovavo ekskursijoms (iki Rusija uždraudė), 1989, 1993—1995 ir 1998 metais – mokslinėms ekspedicijoms po Karaliaučiaus kraštą.

Dr. Algirdas Matulevičius apdovanotas Ordinu Už nuopelnus Lietuvai (2009)

Parengta pagal: http://www.voruta.lt/dr-algirdas-matulevicius-ir-nauja-jo-knyga/