Jonas Basanavičius : bibliografijos rodyklė / [Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka] ; sudarytoja Jadvyga Kulikauskienė. – Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2015-. – d. : iliustr., faks., portr. ; 21 cm. – ISBN 978-9986-498-66-7 (įr.)
D. 1 : Jono Basanavičiaus darbai. – 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). – 466, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas [500] egz.. – ISBN 978-9986-498-67-4

Apie iškilią asmenybę sprendžiame iš daug ko: nuveiktų darbų, amžininkų atsiminimų, archyvinių ir kitokių dokumentų, vėlesnių tyrimų, įvairių publikacijų ir kitokių šaltinių. Panašiai yra su Basanavičiumi. Apie jį kalba gausūs reikšmingi darbai, pradedant „Aušra“ ir baigiant Nepriklausomybės aktu, jo artimųjų, bendradarbių ir jį pažinojusių amžininkų liudijimai, gausios laiškų ir kitokių dokumentų publikacijos, Signatarų namai ir buvę Vileišių rūmai Vilniuje, sodyba Ožkabaliuose, namas Prahoje ir Medicinos muziejus Varnoje – viską būtų sunku išvardinti. Kiekviena atminties ženklų grupė Basanavičių ryškiau iš kurios nors nušviečia iš kurios nors vienos pusės.

Ši bibliografija suteikia galimybę į Basanavičių atidžiau pažvelgti iš jo paties publikacijų. Jis buvo itin produktyvus, įvairiomis mokslo, kultūros, politikos, religijos temomis rašęs autorius. Tai matosi šioje bibliografinėje rodyklėje. Ją sudaro 2436 anotuoti aprašai, suteikiantys žinių apie 1875–2013 m. paskelbtus įvairios apimties, turinio ir žanro tekstus.

SIGITAS NARBUTAS

Jonas Basanavičius senajai lietuvių kartai žinomas kaip įvairiapusė asmenybė, pasižymėjusi įvairiose veiklos srityse. Tai žymus gydytojas ir vienas iš „Aušros“ leidėjų, administratorius, eruditas, turėjęs nemažą patirtį visuomeniniame politiniame darbe, savu laiku tapęs lietuvių nacionalinio judėjimo Vilniuje vienu iš pagrindinių veikėjų bei įkvėpėjų.

Basanavičius rinko, tyrinėjo, rengė spaudai ir išleido tūkstančius dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos kūrinių; rūpinosi lietuvių kalbos teisėmis, ją tyrinėjo, lygino su senovės trakų kalba; daug dėmesio skyrė lietuvių švietimui gimtąja kalba. Jo nuolatinis rūpinimasis lietuvių kalbos teisėmis bažnyčiose, sudarytojos nuomone, turėjo įtakos, kad Jurgis Matulaitis buvo paskirtas Vilniaus Vyskupu – pirmuoju nepriklausomos Lietuvos sostinės vyskupu lietuviu.

Didelę J. Basanavičiaus visuomeninio darbo dalį užėmė veikla įvairiose draugijose, ypač Lietuvių mokslo draugijoje, kurią drauge su kitais įsteigė, joje dirbo ir ja rūpinosi iki savo gyvenimo pabaigos.

Basanavičius buvo mokslininkas, bet pasitarnavo Lietuvai ir kaip politikas. Galima tvirtinti ,jog jis padėjo kertinį akmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Matęs ir stebėjęs kitų tautų atgimimą ir savarankiškumą, jis stengėsi šią idėją įgyvendinti ir mūsų tautoje: rašė apie Lietuvos praeitį ir siejo ją su tautos ateitimi, skatindamas visuomenę darbuotis bendram tėvynės ir valstybės labui.

Pirmoji literatūros rodyklės dalis skirta istoriko, tautosakininko, visuomenės ir politikos veikėjo Jono Basanavičiaus kūrybai. Joje suregistruoti jo gyventu laikotarpiu ir vėlesniais metais išleisti darbai: istorinės ir folkloro studijos, tautosakos rinkiniai, straipsniai, dokumentai, laiškai bei smulkesnės publikacijos.

Rodyklėje surinktas gausus Basanavičiaus kūrybos palikimas padės tyrėjams pamatyti jo darbų visumą ir sklaidą; atkreips dėmesį, kokius Basanavičiaus darbus dar reikia tyrinėti, ką nagrinėja ar cituoja atskiri autoriai savo kūriniuose, vadovėliuose ir kas liko užmarštyje.

Rengiama ir antroji rodyklės dalis – „Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla“, kurioje sudarytojai pateiks lietuvių ir kitų šalių autorių publikacijas, tyrimus apie J. Basanavičiaus asmenybę, jo gyvenimą, visuomeninę veiklą, darbus, ryšius su lietuvių ir užsienio visuomenės bei politikos veikėjais, taip pat literatūrą jo atminimo įamžinimo klausimais, spaudoje skelbtus jam rašytus laiškus bei ikonografinę medžiagą.

JADVYGA KULIKAUSKIENĖ. Iš knygos pratarmės „Prisiminkime Lietuvos mylėtoją“. P. 7-8.