LAPKRITIS

1 d. — Visų Šventųjų diena.
2 d. — Vėlinių diena.
10 d. — Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi.
14 d. — Pasaulinė diabeto diena.
16 d. — Tarptautinė tolerancijos diena.
18 d. — Latvijos nepriklausomybės diena.
20 d. — Tarptautinė vaikų diena.
21 d. — Pasaulinė televizijos diena.
23 d. — Lietuvos karių diena.
30 d. — Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena.

1919 m.  lapkričio mėn.
Šiaulių rajone (Vijoliuose, Lukšiuose, Toločiuose, Naisiuose, Kėbliuose) vyko aršios Lietuvos laisvės kovos su bermontininkais. Generolo Bermonto-Avalovo kariuomenės likučiai dar vasarą pasirodė Kuršėnuose, kur plėšė vietos gyventojus, pradėjo rekvizuoti butus. Kovai prieš juos 1919 m. lapkričio viduryje įsteigtas Laikinasis partizanų štabas. Jų būriai jau veikė Briduose, Gruzdžiuose, Kurtuvėnuose, Kužiuose, Šakynoje, Vijoliuose, Vinkšnėnuose ir kt. Partizanų uždavinys buvo organizuoti gyventojų gynimąsi nuo bermontininkų, derinant veiksmus su arčiausiai buvusiais kariuomenės daliniais. Kovoms Kuršėnuose vadovavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas, Gruzdžiuose pasipriešinimą organizavo Gruzdžių valsčiaus valdybos nariai Stasys Motuzas, Antanas Trečiokas. Vėliau kautynės vyko Skaudviliuose, Kurtuvėnuose, Amaliuose, Maniūšiuose, Šapnagiuose, Ginkūnuose, Gubernijoje, Zokniuose.
1919 m. lapkričio 1 d.

Kaune mirė Tadas DAUGIRDAS, palaidotas Ariogaloje (dab. Raseinių r.). Gimė 1852 02 27 Torbine (Rusija). Dailininkas, archeologas, muziejininkas, literatas, politikas. Studijavo Vilniaus paišybos mokykloje (1869–1870), Sankt Peterburgo (1870–1872) ir Miuncheno (1872–1876) dailės akademijose. Priklausė Kuršo literatūros ir meno draugijai (nuo 1882). Su kitais organizavo Lietuvių dailės draugijos parodas (1910–1914). Nors profesionaliu dailininku netapo, bet yra nutapęs keliasdešimt realistinių tapybos darbų, taip pat kūrė Lietuviškus pašto ženklus (1919), vitražus. Daugiausia pasižymėjo archeologijoje ir muziejininkystėje. Tyrinėjo Žemaitijos archeologinius paminklus: VIII–XI a. Paluknio (dab. Raseinių r, 1881–1883), II–III a. Visdergių-Papelkių pilkapyną (dab. Šiaulių r., 1884–1885) ir kt. Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1907). Priimtas Kauno muziejuje konservatoriumi (1907), vėliau direktorius (nuo 1909). Jo vadovaujamas muziejus tapo pavyzdiniu kraštotyros muziejumi Lietuvoje. Paskirtas Valstybės archeologijos komisijos pirmininku (1919). Aktyvus valstybininkas, dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime (1905). Komisija, svarsčiusi Lietuvos tautinės vėliavos projektą (1917), jo siūlymu šalia žalios ir raudonos priėmė geltoną spalvą.
Lietuvos kalendorius [žiūrėta 2018-11-13]. Internetinė prieiga: // http://www.versme.lt/lapkritis2010.htm
1944 m. lapkričio 6 d.
Berlyne mirė (palaidotas Čikagoje) Jonas ŠLIŪPAS, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas. Studijavo Maskvos ir Peterburgo universitetuose, 1884 m. išvykęs į JAV, baigė mediciną, dirbo gydytoju. Grįžęs į Lietuvą mokytojavo, dėstė Kauno universitete, buvo Palangos burmistru. Redagavo ,,Aušrą“, ,,Lietuvišką balsą“, ,,Uniją“ ir kt. laikraščius. Išleido istoriografinį veikalą ,,Lietuviškieji raštai ir raštininkai“ (1890), paskelbė kritikos straipsnių, kultūrinio visuomeninio turinio raštų. Frontui artėjant, pasitraukė į Vokietiją. Gimė 1861 03 07 (02 23) Rakandžiuose (Šiaulių r.).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 116—117.
1849 m. lapkričio 11 (spalio 30) d.
Kretingoje mirė Jurgis Ambraziejus PABRĖŽA, poetas, religinės literatūros rengėjas, botanikas. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo, nuo 1816 m. pranciškonų vienuolis Kretingoje. 1798–1799 m. kunigavo Raudėnuose (Šiaulių r.). Rašė eilėraščius ,,Esu sau žmogelis“ ir kt., rengė religinius raštus, kūrė lietuviškus botanikos terminus. Gimė 1771 01 15 Večiuose (Skuodo r.).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 59.
1884 m. lapkričio 14 d.
Meškuičiuose (Šiaulių r.) gimė Pranciškus Kazimieras ČEPULIS, Lietuvos kunigas, pranciškonas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių pradžios mokyklą, mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1902–1907 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1907 m. gegužės 27 d. P. Čepulis buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias birželio 3 d. jis aukojo gimtosios Meškuičių parapijos bažnyčioje. Kunigavo ir vikaravo įvairiose Žemaičių vyskupijos parapijose. 1925 m. įstojo į pranciškonus. Buvo paskirtas rūpintis po I pasaulinio karo atgauto vienuolyno atgaivinimu Troškūnuose. II pasauliniam karui prasidėjus, buvo pranciškonų delegatu su nepaprastomis teisėmis. Mirė 1962 03 30 Panevėžyje
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1954. — T. 4, p. 167; Pranciškus Kazimieras Čepulis [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: //

https://www.15min.lt/tema/pranciskus-kazimieras-cepulis-27651

1919 m. lapkričio 21 d.
Prie Kryžių kalno vyko Lietuvos laisvės kovos su bermontininkais.
Šiaulių naujienos. — 1989, gruod. 2.