RUGSĖJIS

1 d. — Mokslo ir žinių diena.
2 d. — Baltijos Jūros diena.
8 d. — Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena).
-Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena.
Tarptautinė Raštingumo diena.
22 d. — Baltų vienybės diena, Saulės mūšio pergalės šventė.
23 d. — Lietuvos žydų genocido diena. Holokausto diena.
28 d. – Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena.

1989 m. rugsėjo mėn.
Ginkūnų pagrindinei mokyklai grąžintas Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas (suteiktas 1933m.).
Literatūra ir menas. — 1989, gruod. 9.
1879 rugsėjo 9 d.

Gimė Vaclovas DAMBRAUSKAS, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, paskutiniu metu — Kuršėnų klebonas. 1941 06 23 NKVD žiauriai nužudytas, 1941 06 30 palaidotas Kuršėnų bažnyčios šventoriuje. Kunigu įšventintas 1910 m. 1924 m. paskirtas į Kuršėnus, subūrė „Angelaičių“ būrelį, „Pavasarininkų“ draugiją. Jo iniciatyva rinktos aukos ir 1925–1933 m. Kuršėnuose pastatyta nauja Romos katalikų bažnyčia, kuri tebestovi ir šiandien. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir bombarduojant Kuršėnus, gyventojai išbėgo į kaimus, o kanauninkas V. Dambrauskas pasiliko, teikė sužeistiesiems sakramentus, laidojo mirusiuosius, saugojo bažnyčią. 1941m. birželio 25 d. keli vietiniai milicininkai suėmė kleboną ir nušovė Kuršėnų dvaro parke. Pokario metais tikintieji kunigo nužudymo vietoje pastatė medinį kryžių, kuris apie 1950 m. buvo nugriautas. 1990 m. pastatytas naujas kryžius, kuris tebestovi ir žmonėms primena šiurpią tragediją. Kunigas V. Dambrauskas buvo viena ryškiausių asmenybių miesto gyvenime, aktyviai dalyvavusių švietimo ir kultūrinėje veikloje, simbolizuojančių bažnyčią ir jos įtaką to meto visuomenei.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1964. — T. 4, p. 263; Kuršėnų enciklopedija.– Vilnius, 2005, p. 67—68.

1949 m. rugsėjo 19 d.
Vokietijoje žuvo JuozaS BALČIAUSKAS, elektrotechnikas. Gimė 1907 03 13 Gruzdžiuose (Šiaulių r.).
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1964. — T. 2, p. 80.

1869 m. rugsėjo 20 d.

Maleišiuose (Anykščių r.) gimė Juozas TUMAS-VAIŽGANTAS, lietuvių literatūros klasikas, prozininkas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas. Baigė Kauno kunigų seminariją, dirbo spaudoje, dėstė Kauno universitete. 1901—1902 m. kunigavo Micaičiuose (Šiaulių r.). Parašė romanus ,,Pragiedruliai“, ,,Šeimos vėžiai“, apysakas ,,Dėdės ir dėdienės“, ,,Nebylys“, ,,Išgama“ ir kt., apsakymų, alegorinių vaizdų, istoriografijos, kritikos, publicistikos darbų. Mirė 1933 04 29 Kaune.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — V., 1996, p. 130.

1899 m. rugsėjo 21 d.

Rumšiškėse, Rokiškio r. gimė Tomas Algirdas ZAUKA, lakūnas-pilotas, Lietuvos sportinės aviacijos pradininkas. 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Iki 1922 m. tarnavo eiliniu Kauno apskrities komendantūroje, 1923 m. dalyvavo vaduojant Klaipėdos kraštą. 1930 m. baigė civilinių lakūnų kursus. 1926 m. pradėjo studijuoti Lietuvos universiteto technikos fakultete, tačiau dėl asmeninių priežasčių jo nebaigė. Pirmaisiais sovietų okupacijos metais buvo Dariaus ir Girėno komiteto pirmininkas, rūpinosi Dariaus ir Girėno palaikų saugumu, jų bareljefų iškalimu Puntuko akmenyje. 1944 m. paslėpė Dariaus ir Girėno palaikus, kurie su jo žinia 1963 m. buvo atrasti. Karo metais dirbo Raudonojo teroro muziejuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl 1945 m. NKVD jį suėmė, kalėjo Komijoje ir Archangelsko srityje. 1953 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kuršėnuose, dirbo statybininku. Apdovanotas Lietuvos  kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1929). Mirė  1970 01 21 Kuršėnuose, Šiaulių r.
Tomas Algirdas Zauka [žiūrėta 2018 12 12]. Interneto prieiga: //

http://www.plienosparnai.lt/page.php?317

1959 09 22 Kuršėnuose gimė Jonas PINSKUS, irkluotojas, pollitikas.
Kuršėnų enciklopedija. — Vilnius, 2005, p. 206.
1914 m. rugsėjo 26 (13) d.

Gruzdžiuose (Šiaulių r.) gimė Marius KATILIŠKIS (tikr. Albinas Vaitkus), prozininkas. Mokėsi Žagarėje, dirbo Pasvalio bibliotekoje. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, apsigyveno JAV. Paskelbė novelių rinkinius ,,Prasilenkimo valanda“, ,,Šventadienis už miesto“, romanus ,,Užuovėja“, ,,Miškais ateina ruduo“, ,,Išėjusiems negrįžti“, ,,Pirmadienis  Emerald gatvėje“. 1986 m. Čikagoje išleista knyga ,,Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje“ (sudarė V. Kelertienė). Šiauliuose išleistas romanas ,,Senojo kareivio sugrįžimas“ (2003). 1994 m. Gruzdžiuose jo vardu pavadinta gatvė, atidengta memorialinė lenta. Mirė 1980 12 17 Čikagoje (JAV).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. —Vilnius, 1996, p. 312—313; Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. – Vilnius, 1998. – T. 1, p. 462—463.