ZAUKA, TOMAS ALGIRDAS – LIETUVOS KARIUOMENĖS SAVANORIS

∗1899 rugsėjo 21 Rumiškiuose, Rokiškio r.† 1970 sausio 21 Kuršėnuose, Šiaulių r. Lakūnas-pilotas, Lietuvos sportinės aviacijos pradininkas. 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Iki 1922 m. tarnavo eiliniu Kauno apskrities komendantūroje, 1923 m. dalyvavo vaduojant Klaipėdos kraštą. 1930 m. baigė civilinių lakūnų kursus. 1926 m. pradėjo studijuoti Lietuvos universiteto technikos fakultete, tačiau dėl asmeninių priežasčių jo nebaigė.
Pirmaisiais sovietų okupacijos metais buvo Dariaus ir Girėno komiteto pirmininkas, rūpinosi Dariaus ir Girėno palaikų saugumu, jų bareljefų iškalimu Puntuko akmenyje. 1944 m. paslėpė Dariaus ir Girėno palaikus, kurie su jo žinia 1963 m. buvo atrasti. Karo metais dirbo Raudonojo teroro muziejuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl 1945 m. NKVD jį suėmė, kalėjo Komijoje ir Archangelsko srityje. 1953 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kuršėnuose, dirbo statybininku. Apdovanotas Lietuvos  kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1929).

APIE T. A. ZAUKĄ

■ Kaip Puntukas tapo lakūnams skirtu paminklu: [recenzija] / parengė Vytautas Kirkutis. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – 2014, rugs. 26, priedas „Atolankos“, p. 2.
■ Nesavaitė, Rita. Įžymieji Kuršėnų krašto žmonės : rašytojai, literatai, spaudos ir raštijos veikėjai; menininkai, sportininkai,; mokslininkai, valstybės ir visuomenės veikėjai. – Iliustr. // Kuršėnai. – Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2003. – P.287–299.
■ Zauka Tomas (1899–1970): [biografijos]. – Portr. // Kuršėnų krašto žmonės. – Vilnius: Žuvėdra, 2011. – P. 210.