RUPKA, JURGIS – POETAS, KUNIGAS
∗1839m. gruodžio 10 Dimšiuose (Šiaulių r.) †1929 gruodžio 26 Lygumuose (Pakruojo r.), palaidotas Lygumų bažnyčios šventoriuje. Mokėsi Gruzdžių pradžios mokykloje, Sedoje ir Rietave (pas L. Ivinskį). 1861–1866 m. lankė Šiaulių gimnaziją, mokytojavo dvaruose. 1870–1875 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigavo Ukmergėje, Viešintose, Lygumuose. Būdamas aktyvus blaivybės idėjų propaguotojas, 1908 m. Lygumuose jis atgaivino Lietuvos katalikų blaivybės draugijos skyrių ir pradėjo kaupti parapijos bibliotekėlę. 1911 m. kunigas gavo Kauno gubernatoriaus kanceliarijos raštą, adresuotą katalikiškos Blaivybės draugijos Lygumų skyriaus valdybai. Tai buvo leidimas legalizuoti skaitytojų būrelį ir atidaryti biblioteką. Draugijos skyrius veikė iki 1914 m., turėjo iki 1,7 tūkst. narių, jam visą laiką vadovavo J. Rupka. Amžininkų prisiminimuose J. Rupka liko kaip gamtos mylėtojas ir gerų papročių puoselėtojas, blaivininkas, griežtai ir aktyviai agitavęs prieš girtavimą. Lankydamas mirštančius ligonius, jis buvo dukart sunkiai susirgęs ir pasveiko tik lankydamas šventąsias vietas. Šiuos savo išgijimus jis laikė stebuklingais. Kiekvienoje parapijoje J. Rupka sodindavo medelius, o išvykdamas į kitą vietą palikdavo pasodinęs paminklinį medelį savo atminimui. Senatvėje apakęs, jis aukodavo Šv. Mišias iš atminties, sakydavo įsimintinus pamokslus. Jurgis Rupka buvo tretininkas, didelis Šv. Pranciškaus Asyžiečio gerbėjas. Bendradarbiavo periodikoje. Tarp rankraščių yra pamokslų ir 20 lietuviškai rašytų moralistinių, buitinių eilėraščių, eiliuota autobiografija. Iš lenkų k. išvertė „Dešimt apdumojimų žmonėms prispaudimuose ir nusiminimuose esantiems“ (1907). Didžioji jo kūrybos dalis liko rankraščiuose, kurių išlikimu pasirūpino Juozas Tumas-Vaižgantas, prilyginęs J. Rupką Antanui Vienažindžiui.
APIE J. RUPKĄ
■ Jurgis Rupka: personalijų žodynas [žiūrėta 2018-12-10]. Internetinė prieiga: // https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/160000003787794
■ Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 99.