MATJOŠAITIS-ESMAITIS – PEDAGOGAS, LITERATAS

∗1877 lapkričio 15 Padrečiuose (Veiverių valsčius) † 1949 m. vasario 6 Kaune. Lietuvių pedagogas, literatas,  slapyvardis Esmáitis. 1897 baigęs Veiverių mokytojų seminariją dirbo mokytoju Lenkijos pradinėse mokyklose, 1906–1908 – Žemaitkiemyje  ir Kaune, 1908–1911 – Rygos lietuvių Pašalpos draugijos, 1911–1914 – Šiupylių pradinėje mokykloje (Šiaulių apskritis). 1911 m. S. Matjošaitis grįžo į Lietuvą ir tų pačių metų šlapią rudenį iš Kuršėnų stoties „atbrido“ į Šiupylių bažnytkaimį (Šiaulių apskr.), kurio pagrindiniai „švietimo ir kultūros“ centrai buvo – bažnyčia ir bravoras su karčiama. S. Matjošaičiui atvykus mokytojauti į Šiupylius, nejučiomis, bet gana sparčiai, ėmė daug kas keistis. Jo iniciatyva buvo pastatyta nauja mūrinė pradinė mokykla, šiupyliškius pasiekdavo pažangi lietuviška spauda.
1914–1917 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 Voroneže Lietuvių kultūros ir švietimo sekcijos, leidusios vadovėlius ir globojusios lietuviškas mokyklas, narys. 1918 Vilniuje dirbo laikraščio „Darbo balsas“ redakcijoje, vėliau Švietimo liaudies komisariate. Iki 1933 mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija). Aktyviai dalyvavo Vilniaus krašto lietuvių kultūrinėje veikloje: buvo Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių klubo valdybų narys, vienas „Kultūros“ draugijų Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte steigėjų. Bendradarbiavo laikraščiuose „Rygos garsas“, „Rygos naujienos“, „Vilniaus aidas“ (1920 redaktorius), žurnaluose „Švietimo reikalai“, „Vilniaus šviesa“. 1933 persikėlė į Kauną. 1945–1947 dirbo Pedagoginės literatūros leidykloje („Šviesa“). Pedagoginėje veikloje skleidė vadinamosios naujosios mokyklos idėjas, pabrėžė kraštotyros principą (pavyzdžiui, iš surinktos medžiagos tiriant gamtą, parengti pranešimus, referatus), siūlė taikyti mokinių savarankiškumą ir aktyvumą ugdančius metodus (laboratorinį, euristinį, probleminį). Svarbiausias pedagoginis veikalas – pradinės mokyklos vadovėlis „Sakalėlis“ (1918–1942, aštuonios dalys; pirmosios dalies išėjo 32 leidimai); kiti vadovėliai – mokytojams „Pedagogikos istorija“ (1930), pradinėms ir vidurinėms mokykloms „Lietuvos istorijėlė“ (1931; Lenkijos valdžios konfiskuota). Parašė piešimo mokymo pagrindus „Veidrodėlis“ (1921), didaktinių ir alegorinių apsakymų rinkinį „Plunksnelių rūpestėliai“ (1925). Išvertė gamtos ir istorijos vadovėlių vidurinei mokyklai, parašė pjesių („Varpininkai“, 1924, „Laumės“, išleista 1925), jos buvo vaidinamos Vilniaus krašto teatro mėgėjų.

APIE S. MATJOŠAITĮ-ESMAITĮ

■ Lukšienė,  Meilė. Stasys Matjošaitis [žiūrėta 2018-11-13]. Internetinė prieiga://https://www.vle.lt/Straipsnis/Stasys-Matjosaitis-12924
■ Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p.148.