JANULAITYTĖ-BILIŪNIENĖ-MATJOŠAITIENĖ, JULIJA – VISUOMENĖS VEIKĖJA

∗1880 spalio 1 Malavėnuose  Šiaulių r. † 1978 birželio 18 Kaune). Gydytoja, visuomenės veikėja. Mokėsi Šiauliuose, Jelgavoje, 1901 m. Kazanėje baigė dantų gydytojų kursus. 1904 m. ištekėjo už rašytojo Jono  Biliūno. Jam mirus iki 1914 m. gyveno Zakopanėje (Lenkija). 1918 m. apsigyveno Vilniuje. Ištekėjusi už pedagogo Stasio Matjošaičio (Esmaičio), 1931 m. persikėlė į Kauną. Publikavo straipsnius medicinos tema, o jos duktė Meilė Lukšienė 2004 m. išleido mamos atsiminimus „Laiko prasmės“, kuriuose publikuoti pasvarstymai apie besiformuojantį lietuvių inteligentijos mentalitetą.
Antrojo pasaulinio karo metais padėjo gelbėti žydų šeimas. 2002 m. rugsėjo 16 d. apdovanota „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus“ ordinu.

APIE J. JANULAITYTĘ-BILIŪNIENĘ-MATJOŠAITIENĘ

■ Meilė Lukšienė, Julija Biliūnienė-Matjošaitienė. Laiko prasmės: [Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės atsiminimai : dukters pasvarstymai: medžiaga besiformuojančios lietuvių inteligentijos mentalitetui suvokti]. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
■ Kuckailis, Juozas. Sužadinti atsiminimai: [J.Biliūnienės-Matjošaitienės atsiminimai]. – Persp. iš: „Kauno tiesa“, 1969, Nr. 9 (169) // Laiko prasmės. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. – P. 141–143.