∗1891 birželio 16 Briduose,  (Šiaulių vlsč.) † 1980 lapkričio 21Putnam (Konektikuto valstija; palaidotas Čikagoje).  Kunigas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas. Prelatas (1951), apaštališkasis protonotaras (1966). Pranciškonas (1975). Lietuvių katalikų mokslo akademijos garbės narys (1959). Vengdamas tarnybos Rusijos imperijos kariuomenėje 1912 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1913 studijavo Šv. Karolio koledže Catonsville’yje (Merilando valstija), 1916–17 De Paulio universitete Čikagoje, vėliau Saint Louiso (Misūrio valstija) ir Brightono (Masačusetso valstija) kunigų seminarijose. 1922 įšventintas kunigu. 1924–67 kunigavo Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Lawrence (Masačusetso valstija), čia baigė įrengti naują bažnyčią, 1956 atidarė parapinę mokyklą. Nuo 1922 Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos veikėjas: 1935–45 centro valdybos vicepirmininkas ir laikraščio Darbininkas generalinis vedėjas, 1939–46 ir 1951–54 iždininkas, 1945–52 pirmininkas. 1932–39 Kunigų vienybės sekretorius, 1940–42, 1946–48 ir 1961–65 pirmininkas. Rėmė Kretingos pranciškonus, 1931 pastatydino noviciato namus, 1936 nupirko spaustuvę. Nuo 1943 vadovavo Lietuvių kultūros institutui Bostone. 1944 įsteigė ALKA ir ilgą laiką jam vadovavo, 1965 pastatydinęs jam patalpas perkėlė į Putnamą. 1945–51 dėstė lietuvių kalbą Brightono kunigų seminarijoje. Nuo 1949 Ateitininkų sendraugių sąjungos dvasios vadas. 1950 su B. Brazdžioniu įsteigė vaikų laikraštį Eglutė. 1961–66 Lietuvių katalikų religinės šalpos vienas direktorių. ALT, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. Finansavo lietuvių katalikų filosofų ir mokslininkų (S. Šalkauskio, A. Maceinos, Z. Ivinskio), rašytojų (J. Baltrušaičio, F. Kiršos, A. Vaičiulaičio, J. Aisčio), muzikų (K. V. Banaičio, J. Kačinsko, S. Šimkaus) kūrinių leidybą. Organizavo aukų rinkimą Prisikėlimo bažnyčios Kaune statybai, rėmė Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, mokslo įstaigas. Parengė maldaknyges Ramybės šaltinis (1943 ³1954), Didysis ramybės šaltinis (1943 ³1961). Bendradarbiavo katalikų spaudoje, ją rėmė.

APIE M. P. JURĄ