ERMANYTĖ, IRENA TERESĖ – LIETUVOS KALBININKĖ

 *1937 m. liepos 3 Nugarėse, Kuršėnų vlsč., Šiaulių r. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1993 m. humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 1961 m. dirba Lietuvių kalbos institute. Su kitais 1973–1997 m. rašė (t. 9-18) ir 1996–2002 m. redagavo (t. 17-20) „Lietuvių kalbos žodyną“. Paskelbė kalbos kultūros, toponimikos straipsnių.
1996 m. ir 2002 m.  jai paskirtos  Lietuvos nacionalinės premijos.

I. ERMANYTĖS KŪRYBA

■ Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Su kitais, 1963 m.
■ Lietuvių kalbos antonimų žodynas. – Kaunas: Šviesa, 1985.
■ Frazeologijos žodynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, [2001].
■ Mokyklinis lietuvių kalbos antonimų žodynas. – Kaunas: Šviesa, 2002.
■ Antonimų žodynas / Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003 (Vilnius : Petro ofsetas).

APIE I. ERMANYTĘ

■ Irena Ermanytė: bibliografijos rodyklė / Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007.
■ Gyvenimas tarp žodžių, žodelių, žodelyčių: [pokalbis du humanitarinių mokslų daktare Irena Ermanyte, artėjant jos 70-mečiui / kalbėjosi] Violeta Černė. – Portr.  // Literatūra ir menas. – 2007, birž. 29, p. 19, 20.
■ Ermanytė Irena Teresė: [kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė]. – Portr. // Kuršėnų krašto žmonės. – Vilnius : Žuvėdra, 2011, p. 52.
■ Rumbinas, Stasys. Antonimai – svarbiausia Irenos Ermanytės triūso dalis: [apie kalbininkę, lituanistę I. Ermanytę ir pokalbį su ja]. – Portr. // Šimtas gyvenimų ir tūkstančiai darbų…. – Šiauliai: Saulės delta, 2003. – P. 126–127.